Trūkstama detalė išradime, šachmatų figūrėlė ar laikrodis – tokius daiktus šiandien savo surinktu trimačiu spausdintuvu (3D) jau gamina Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, kurie norėtų, kad ateityje tokį spausdintuvą turėtų kiekvienas vartotojas.

Gelbėja gyvybes ir padeda buityje

Šiandien jau galima užsisakyti ne tik norimą atspausdintą detalę, tačiau toks spausdintuvas gelbėja ir gyvybes – juo jau spausdinami klubo sąnariai ar kaukolės dalys, kurios vėliau sėkmingai implantuojamos. Šių gaminių sėkmės priežastis medicinoje – galimybė kiekvienam žmogui individualiai pritaikyti tokį protezą.

Platų spausdintuvo pritaikomumą lemia ir galimybė spausdinti iš įvairiausių medžiagų: plastiko, silikono, sidabro, aukso, vaško, dervos, medžio, betono, titano, anglies pluošto, šokolado ir net iš gyvo audinio. Šios medžiagos gali būti naudojamos miltelių, pastos, skysčių pavidalu.

Įžvelgęs 3D spausdinimo technologijų potencialą, KTU tapo viena pirmųjų Lietuvos aukštųjų mokyklų, įsteigusių 3D spausdinimo mokslo programą.

„Vienas KTU tikslų – mokslo pažangą pasiūlyti verslui, bendradarbiauti ir kartu kurti paklausą atitinkančius produktus“, – sako KTU Nacionalinių inovacijų ir verslo centro (NIVC) direktorius Edmundas Šalna.

Jo teigimu, 3D spausdintuvai ir jų spausdinimo technologijos – viena iš tokių sričių. Neseniai praūžusioje KTU organizuotoje jaunųjų mokslininkų parodoje „Technorama 2015“, savo vietą rado ir keli svarbūs atradimai, atskleidžiantys 3D spausdinimo galimybes bei pritaikymą žmogaus buityje.

Vienas jų – KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) trečiakursio Povilo Trimailovo sukurtas „3DPixel“ spausdintuvas, skirtas buitiniam naudojimui. Jo kūrėjas pelnė pirmąją KTU profesoriaus Giedriaus Kuprevičiaus stipendiją.

Kiekvienuose namuose – po spausdintuvą

Pasak jaunojo kūrėjo, jo sukurtu spausdintuvu lengva naudotis ir transportuoti, o čia naudojama žaliava savo kaina taip pat prieinama eiliniam vartotojui. P. Trimailovo kūriniu galima pasigaminti sulūžusias interjero detales, gaminti sausainių formeles, telefono dėklus bei daugelį kitų daiktų.

„Turiu planų susieti tai su verslu, bet tam reikia investicijų. Pagrindinė mano verslo rinka būtų eiliniai vartotojai“ – sako investicijų šaltinių ieškantis P. Trimailovas.

Prie 3D technologijų vystymo Lietuvoje prisideda ir KTU startuolių inkubatoriaus „Startup Space“ padalinys, veikiantis, kaip jaunuosius kūrėjus suburianti erdvė. „Startup Space“ vadovo Liutauro Palaičio teigimu, šiuo metu KTU mokslininkai rinkai jau yra pristatę kelis inovatyvius projektus, kurių detalės buvo atspausdintos panaudojus studentų sukurtą 3D spausdintuvą.

„Šie projektai ypatingai reikšmingi medicinai, žmogaus sveikatai, o taip pat ir buičiai. Vienas labiausiai pagarsėjusių – lova, apsauganti nuo pragulų. Dar vienas projektas, padarysiantis revoliuciją gamybos pramonei – žaislų gamyba. Esame išbandę šachmatų bei populiarių žaidimų figūrėlių spausdinimą. Tai puikiausi žaislai, atstojantys brangius prekinius ženklus ir produktus“, – pasakoja L. Palaitis.

Jo teigimu, 3D spausdintuvo atsiperkamumą patvirtino ir atliktas eksperimentas su šukomis. Rinkoje 4 eurus kainuojančias šukas mokslininkai atspausdino 40 euro centų pigiau.

Lietuvių startuolis „Toyze“ jau sulaukė sėkmės – rizikos kapitalo įmonė „Nextury Ventures“ investavo 1 mln. litų (apie 290 tūkst. eurų) į šio startuolio projektą. Startuolis pasiūlė platformą vartotojams, norintiems ant savo stalo turėti mėgstamų mobiliųjų žaidimų herojų figūrėles. Jos spausdinamos 3D spausdintuvu, užsakomos internetu, o ateityje rinkai planuojama pasiūlyti filmų ir animacinių filmukų herojų figūrėles.

Galimybės – beribės, riboja tik kaina

KTU NIVC specialistų teigimu, 3D spausdinimo galimybės yra beribės. Nors trimatės spausdinimo technologijos po truputį pinga, atviros prieigos įrenginiai dar labiau didina konkurenciją, tačiau kol kas šiandien toks spausdinimas – vis dar nepigus.

KTU MIDF Gamybos inžinerijos katedros docentas Marius Rimašauskas įsitikinęs, kad šiandien tradiciniu būdu pagamintas daiktas – pigesnis ir greitesnis pasirinkimas, tačiau tradicinės technologijos nėra tokios lanksčios. Jau dabar verslininkai, galvodami apie naujų gaminių gamybą, svarsto ar pirmajai partijai nevertėtų panaudoti 3D spausdintuvo.

„Ar skiriasi trimate technologija atspausdintų gaminių kokybė nuo tradiciniu būdu pagamintų gaminių kokybės? Taip, gaminio, spausdinto su atviros prieigos įrenginiu ir pramoniniu įrenginiu kokybė skirsis“, – sako M. Rimašauskas.

Jo teigimu, spausdintų gaminių kokybė labai priklauso nuo naudojamos technologijos ir medžiagų savybių, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ji yra geresnė ar blogesnė. Pavyzdžiui, technologijoms, kuriomis galima spausdinti įvairius žmogaus kūno implantus, keliami ypatingi reikalavimai.

„Pagrindinis 3D spausdintuvo privalumas – konstrukcijos laisvumas. Tai reiškia, kad bet kuri konstruktoriaus idėja gali būti realizuota naudojant šias technologijas ir tai gali būti atlikta greitai. Be abejo, didžiausias trūkumas – vis dar spausdinimo kaina“, – sako M. Rimašauskas.

Komentarai (15)