Kaip praktiškai be jokių žinių, lygioje vietoje sumanūs lietuviai ėmė gaminti taip trūkstamus plaučių ventiliatorius: iki gamyklinių netraukia, bet kai jų neliks - bus aukso vertės? ()
Visame pasaulyje dėl koronaviruso pandemijos jaučiamas plaučių ventiliacijos aparatų trūkumas. Kaip teigia Vaikų pulmonologė Lina Jankauskaitė, specifinio priešvirusinio gydymo dar nėra, todėl palaikomosios terapijos būtinybė yra labai didelė. Čia į pagalbą atskuba sumanūs lietuviai: jie sugalvojo, kaip greitai būtų galima pagaminti daugybę dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatų ir juos dovanoti ligoninėms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sprendimai, kuriuos galima įgyvendinti Lietuvoje
Gerardas Sokolovas yra vienas iš tų lietuvių, kuris suprato koronaviruso situacijos rimtumą ir rado būdą, kaip suprojektuoti nesudėtingą plaučių ventiliacijos aparatą.
„Turbūt visi ilgą laiką stebime statistinius duomenis, kas vyksta pasaulyje ir girdime, su kokiais iššūkiais susiduria medikai. Išaugusios prietaisų kainos ir kritę gamybiniai pajėgumai kelia grėsmę sveikatos apsaugos sistemoms. Didelė humanitarinė krizė gali ištikti mažiau pasiruošusias valstybes.
Dėl to kreipiausi į KTU SMD ir pasiūliau ieškoti sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti čia, Lietuvoje, bei atviros informacijos šaltinių principu pasidalinti su kitais entuziastais pasaulyje“, – pasakoja G. Sokolovas.
Vaikinas pasakoja, kad ieškojo galimybių, kaip suprojektuoti nesudėtingą plaučių ventiliacijos aparatą su svarbiausiomis funkcijomis, tačiau be elektrinės dalies bei varomą suspaustu oru, naudojant 3D spausdintuvus.
G. Sokolovui į pagalbą atskubėjo „Tausan Robotics“ 3D spausdinimo dirbtuvių įkūrėjas Andrius Lideikis. Kartu su grupele studentų jis peržiūrėjo, kas pasaulyje gamina panašius paprastus mobiliuosius įrenginius.
„Radome kelias įmones. Su jomis susisiekėme. Vieni pasakė, kad jie niekuo nesidalins, nes tai – užpatentuota technologija. O kiti, japonai, maloniai su mumis pasidalino savo detalėmis, pasidalino dalį savo naudojamos technikos brėžinių. Mes pagal jų brėžinius atgaminame likusią dalį brėžinių ir norime pasigaminti veikiantį prototipą“, – sako A. Lideikis.
Anot jo, procesas gali dar užtrukti, mat reikia visas dalis atsispausdinti, koreguoti ir vėl spausdinti, kad galutinis produktas atitiktų visus reikalavimus.
„Mūsų aparatai galėtų būti naudojami, jei pritrūktume elektrinių ventiliavimo mašinų. Jie funkcionalumu negali varžytis su keletą tūkst. eurų kainuojančiomis mašinomis, bet ekstremaliomis sąlygomis geriau nei nieko“, – sako G. Sokolovas.
A. Lideikis teigia, kad šie aparatai padėtų pacientams „nupirkti laiko“, kol jie laukia savo eilės prie brangių plaučių ventiliacijos aparatų.
Komanda apie prekybą net nemąsto: anot jų, jų prietaisas yra sukurtas padėti ekstremalioje situacijoje. Brėžiniais jie planuoja pasidalinti su visais, kam jų reikia: ar tai būtų žmonės Brazilijoje, ar Indijoje.
„Italijos patirtis rodo, kad 7 žmonės laukia, kad galėtų pasinaudoti vienu aparatu. Tas žmogus, kuris gauna aparatą išgyvena, o visi kiti 7 turi didelį šansą, kad neišgyvens. Patys suprantate, kokia yra situacija“, – sako A. Lideikis.
Savo ruožtu G. Sokolovas paragina piliečius griežtai laikytis karantino, mat situacija – rimta.
Trūksta ir medikų palaikymo
Su komandos atliekamais darbais yra susipažinusi Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė dr. Lina Jankauskaitė.
Anot jos, kiekviena idėja, ypač inovatyvi, yra sveikintina. „Šiuo metu yra būtinas interdisciplininis bendradarbiavimas, todėl labai džiugu, kad tiek inovatoriai, tiek medikai kartu pasitelkę savo žinias ir jas pritaikydami bando padėti įveikti COVID-19. Manau, kad tik tai ir gali atnešti gerų rezultatų“, – teigia ji.
|
Pasiteiravus, kokia lietuvių kuriamų plaučių ventiliavimo aparatų nauda, L. Jankauskaitė teigia, kad pastarųjų mėnesių pasaulinė praktika parodė, kad DPV (dirbtinės plaučių ventiliacijos) poreikis yra labai didelis. „Sunkių pacientų vienu metu būna daug. Šiuo metu valstybėse, kuriose yra gausu COVID-19 atvejų, DPV reikalingumas yra išaugęs. Lietuvoje, dar tik einant į šios ligos piką, būtina pasiruošti.
DVP nauda esant COVID-19 sukeltam ūmiam respiraciniam distresui, kvėpavimo nepakankamumui yra neabejotina, kadangi tokiu būdu galima užtikrinti sunkiai sergančio žmogaus kvėpavimo funkciją ir oksigenaciją. Specifinio priešvirusinio gydymo dar nėra, todėl palaikomosios terapijos būtinybė yra labai didelė, taip pat ir pakankamas DPV aparatų kiekis“, – sako medikė.
Pasiteiraus, ar šiuos lietuvių kuriamus aparatus bus galima naudoti ligoninėse, L. Jankauskaitė atsako, kad tokiomis sąlygomis DVP poreikis tikrai augs. Tačiau pagrindine problema, anot jos, išlieka įrenginių sertifikavimas, kuris gali užtrukti.
Jankauskaitė įvardija ir kitų dalykų, kurių šiuo metu trūksta medikams. „Asmens apsaugos priemonės, dezinfekcines priemonės, taip pat, jei sunkių atvejų greitai daugės, pritrūksime ir DPV aparatų“, – sako medikė.
Ji taip pat pabrėžia, kad šiuo metu trūksta ir teigiamo medikų palaikymo. „Jis tokiu metu yra labai svarbus, nes medikai daro viską, kad užtikrintų geriausią pagalbą tomis priemonėmis, kurias turi“, – sako specialistė.