Anoniminių SIM kortelių galas: Lenkijoje jau uždraustos, to paties laukiama ir Lietuvoje (12)
Nuo liepos 25 dienos Lenkijoje nebegalima anonimiškai nusipirkti SIM kortelės mobiliajam telefonui. Pirkėjas privalo pateikti savo asmens dokumentą, kad įsigyta kortelė būtų susieta su jo pavarde, tačiau šia tvarka jau naudojasi spekuliantai. SIM kortelių registravimą siūloma įteisinti ir Lietuvoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tie asmenys, kurie SIM korteles Lenkijoje įsigijo anksčiau, privalo iki kitų metų vasario jas užregistruoti savo vardu. To nepadarius kortelės bus blokuojamos, kitaip tariant, su jomis telefonai neveiks.
Skubėjo saugoti popiežių
Anot Lenkijos vyriausybės, tokia tvarka įvesta siekiant apsisaugoti nuo galimų teroro aktų. Mat juos rengiantys asmenys esą dažnai naudojasi būtent anoniminėmis SIM kortelėmis, o tai trukdo saugumo tarnyboms užbėgti tokiems nusikaltimams už akių.
Įstatymas įsigaliojo prieš pat popiežiaus Pranciškaus vizitą Pasaulio katalikiškojo jaunimo dienų Lenkijoje renginyje. Mat vietos ir užsienio slaptosios tarnybos baiminosi dėl galimo teroro akto.
Popiežiaus vizitas praėjo saugiai. Užtat internete tiesiog suklestėjo prekyba registruotomis SIM kortelėmis. Paaiškėjo, jog įstatymai neriboja SIM kortelių įsigijimo, tad kiekvienas asmuo gali savo vardu užregistruoti jų kiek nori.
Vienintelė mobiliojo ryšio kompanija „Orange“ įvedė apribojimus, tačiau ir jos kartelė gana aukštai užkelta: vienam asmeniui leidžiama užregistruoti iki 10, įmonėms – iki 100 kortelių.
O konkurentai išvis netaiko jokių draudimų. Todėl dabar šios kortelės tapo puikia proga pasipelnyti jų perpardavėjams. Taip suklestėjusi prekyba atgaivino ginčus dėl to, ar išvis buvo verta priimti tokį įstatymą.
Dėl sprendimo – abejonės
Už žmogaus teises kovojanti organizacija „Panoptykon“ tvirtina, jog SIM kortelių registracija nepadeda kovoti su terorizmu, užtat suteikia valdžiai daugiau galimybių kontroliuoti kritikus bei opoziciją.
Tose šalyse, kur buvo įvesta SIM kortelių registracija, nusikaltėliai ėmė naudotis pavogtomis kortelėmis arba jas įteisinti su svetimais ar suklastotais asmens dokumentais. Be to, plačiau imtos naudoti ir kitų šalių operatorių kortelės, nes Europos Sąjungoje tai nedraudžiama.
„Panoptykon“ priminė ES prekybos reikalų komisarės Cecilios Malmström pareiškimą, kad nėra jokių įrodymų, jog sprendimas registruoti mobiliojo ryšio korteles būtų veiksmingas kovojant su nusikalstamumu.
Suabejojusi tokio įstatymo efektyvumu Jungtinė Karalystė atsisakė įvesti panašų įstatymą, nors toks galioja Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Danijoje.
Meksikoje tokia tvarka galiojo trejus metus, bet paskui buvo atšaukta. Pasirodo, tenykščiai nusikaltėliai pradėjo vogti SIM korteles, todėl bėdų su teisėsauga iškilo daugeliui nieko bendra su kriminaliniu pasauliu neturinčių asmenų.
„Panoptykon“ paragino Lenkijos valdžią atsisakyti priimto įstatymo ir dėl to, kad jis riboja advokatų ir žurnalistų galimybes susisiekti su anonimiškumą norinčiais išsaugoti liudytojais.
Panašius planus rezga ir Lietuvos valdžia
Lietuvos vidaus reikalų ministerija irgi siūlo įvesti privalomą SIM kortelių registravimą iki 2018 metų liepos 1 dienos.
„Kasmet užregistruojama apie 300 nusikaltimų, padarytų naudojantis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. Tai reiškia, kad nusikaltėliai veikia kasdien. Anonimų kasmet mums visiems padaroma turtinė žala – apie 242 tūkst. eurų“, – agentūrai ELTA šį pavasarį sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.
Tačiau kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai įspėjo, kad jei reikėtų registruoti ne tik išduodamas naujas, bet ir jau naudojamas korteles, jų išlaidos būtų neproporcingai didelės. Pavyzdžiui, daugiausia abonentų turinti bendrovė „Tele2“ apskaičiavo, kad įmonei tai kainuos apie 8 milijonus eurų.
„Su idėja registruoti visas korteles mes pavėlavome jau daug metų. Nusikaltėliai ar teroristai susisiekti gali ir be jų – naudodamiesi VPN ar kitomis paslaugomis. Registruoti tik naujas korteles būtų kur kas pigiau, o sutaupytas lėšas galima skirti pareigūnams mokyti ir blokavimo įrangai įkalinimo įstaigose įdiegti.
Mes patys savo iniciatyva blokuojame SIM korteles įkalinimo įstaigose: per pustrečių metų tai padarėme apie 1,2 tūkstančio atvejų. Tik klausimas, kaip jos ten patenka. Už tuos pačius 8 mln. eurų galima blokuoti ryšį visuose kalėjimuose daugeliui metų į priekį ir dar pakaks antiteroristinėms operacijoms“, – aiškino „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas.
