Kaip nenukentėti naudojant nemokamas programėles telefone? ()
Išmaniųjų telefonų ir planšečių programėlių naudotojai džiaugiasi privalumais, kuriuos suteikia išmaniosios technologijos. Deja, visur, kur tik yra vartotojų, yra ir iš jų norinčių pasipelnyti nesąžiningų žmonių. Tarp programėlių telefonams kūrėjų – taip pat. Išmaniąsias programėles kuriantys verslai šiuo metu patiria aukso amžių. Kita vertus, atsiranda vis daugiau programėlių kūrėjų, kurie nori nesąžiningai iš vartotojų išvilioti pinigų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie technologines naujoves rašantis portalas „Techcrunch“ pastebi, kad kartu su augančia programėlių rinka auga ir kibernetinių sukčių skaičius ir bandymai pasipelnyti. Vienas iš tokių būdų – labai gerai užslėptos ar aiškiai vartotojui nesuprantamos programėlių prenumeratos. Parsisiuntęs gyventojas neva nemokamą programėlę iš pradžių ja gali naudotis nemokamai, tačiau po kurio laiko pastebi nuskaičiuotus nuo sąskaitos pinigus. O sumos kartais gali siekti ir daugiau nei 100 eur.
Vilioja per nemokamą bandomąjį laikotarpį
Pavyzdžiui, dokumentų skenavimo paslaugą suteikiančios programėlės „Scanner App“ aprašymas vartotojams kėlė didelį pasitikėjimą: 14,3 mln. JAV dolerių per metus uždirbantis programėlės kūrėjas, pati programėlė turi daug gerų vartotojų atsiliepimų ir 4,7 žvaigždučių įvertinimą (iš 5 galimų). Vis dėlto, jei programėlę nusprendę parsisiųsti vartotojai būtų atidžiau paskaitę daugiau atsiliepimų, būtų žinoję, kas iš tiesų laukia parsisiuntus ir naudojantis šią programėlę. Programėlę įsijungę vartotojai buvo nuolat atakuojami pasiūlymu užsisakyti prenumeratą (nuo 3,99 JAV dolerių iki 4,99 JAV dolerių mėnesiui) arba pasinaudoti nemokamu bandomuoju laikotarpiu. Pasirinkus nemokamą bandomąjį laikotarpį jis iš tiesų baigdavosi po trijų dienų. Nors tai ir buvo parašyta prieš sutinkant su pasiūlymų, didelė žmonių dalis nematė smulkiomis raidėmis parašyto pasiūlymo. Netikėtomis išlaidomis buvo stebinami ir „QR Code Reader“ programėlės naudotojai. Kaip skelbė „Forbes“, programėlės kūrėjai vartotojus sugebėdavo įvilioti į 156 JAV dolerių kainuojančios prenumeratos spąstus.
Kaip ir anksčiau minėta programėlė, vartotojai taip pat programėlės kūrėjų skubinami užsisakyti nemokamą bandomąjį laikotarpį, kurio tikras laikotarpis – vos po trys dienos. Panašiai vartotojams yra nutikę ir su orų programėle „Weather Alarms“. Itin gerai programėlių pardavimo platformoje įvertintas įrankis pasiūlo vartotojui išbandyti nemokamai ar susimokėti. O „X“ uždaryti reklamai iššoka telefono ekrane tik po kurio laiko. Negalėdami uždaryti pasiūlymo ir jį paspaudę gyventojai lieka užsisakę 20 JAV dolerių per mėnesį kainuojantį planą. Tie patys kūrėjai siūlo vartotojams ir dar vieną programėlę. Šįkart – vertimą realiu laiko iš daugiau nei 100 kalbų siūlančią „Translate Assistant“. Programėlę atsidarę žmonės nuolat atakuojami pasirinkti planą: mėnesinį – 12,99 JAV doleriai, metinį – 44,99 JAV doleriai arba nemokamą bandomąjį laikotarpį. Tiesa, pasirinkus pastarąjį variantą ir pasibaigus bandomajam laikotarpiui planas automatiškai pasikeičia į savaitinį 7,99 JAV dolerių planą.
Daugiau nei 100 eurų kas savaitę
Visai neseniai apie vieną visame pasaulyje išpopuliarėjusią programėlę pranešė ir „Independent“ žurnalistai. Pasak jų, „Gradient“ programėlė, leidžianti pasakyti, į kokį kitą žmogų yra panašus programėlės vartotojas, pareikalauja vartotojus pakratyti kišenes. Iš tiesų nemokama programėlės versija tęsiasi vos tris dienas. Po trijų dienų nemokamas programėlės naudojimasis pavirsta 20 svarų siekiančiu mėnesiniu planu.
Kompiuterinių saugumo programinės įrangos kūrėjų „McAfee“ specialistai šių metų pavasarį taip pat įspėjo apie dvi programėles, kurios netikėtai gali palengvinti vartotojų pinigines – „Voice recorder free“ ir „Zip File Reader“. Programėlės parsisiųstos daugiau nei pusę milijono kartų, todėl naujam vartotojui jos gali pasirodyti populiarios ir patikimos. Parsisiuntus programėles vartotojas pamato pasiūlymą pasinaudoti nemokama bandomąja versija arba gali iškart susimokėti. Vartotojui pasirinkus nemokamą bandomąjį laikotarpį, jis nukreipiamas į prenumeratos puslapį, kuriame turi nurodyti savo banko kortelės duomenis. Po kurio laiko nemokamas bandomasis laikotarpis virsta brangiu malonumu. „Voice recorder free“ – 242 JAV doleriai mėnesiui, „Zip File Reader“ – 160 JAV dolerių savaitei.
Skundų daug nesulaukia
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių specialistė Natalija Jarmulkovič teigė, kad vartotojų skundai, kai jiems nežinant ar aiškiai nesupratus sąlygų, nuskaičiuojami pinigai dėl programėlių, nėra dažni.
Kartu ji primena, kad iš tiesų pagal Lietuvoje galiojančią teisę sudarydamas nuotolinę vartojimo sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie teikiamas paslaugas, paslaugų kainą. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Jei vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, pirmiausiai jis turi raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
„Paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojas, nesutikdamas su gautu atsakymu, turi teisę kreiptis į tarnybą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Gavusi vartotojo prašymą, Tarnyba nustatytų atsakingą subjektą. Papildomai dėl nuskaitomų lėšų bei galimybės atsisakyti tokio pobūdžio paslaugų vartotojams patariame pasikreipti į mobiliojo ryšio operatorių“, – aiškino N. Jarmulkovič. Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad vartotojui sutikus sudaryti nuotolinę pirkimo–pardavimo sutartį, verslininkui keliama pareiga patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje, o tokia sutartis laikoma sudaryta nuo tada, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą. Neturint vartotojo rašytinio sutikimo, tokiu būdu sudaryta sutartis yra negaliojanti.
Pasak jos, veiksmai po negaliojančios nuotolinės sutarties sudarymo, tokie kaip paslaugų teikimas ar raginimas sumokėti, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir gali būti vertinami kaip agresyvi komercinė veikla. „Tokie veiksmai gali labai apriboti vidutinio vartotojo pasirinkimo laisvę arba elgesį produkto atžvilgiu ir vidutinis vartotojas gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs“, – pabrėžė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.
Norintiems išvengti panašių atvejų tarnybos specialistai pataria prieš užsisakant įvairias paslaugas mobiliųjų telefonų programėlėse atidžiai perskaityti paslaugų teikimo sąlygas dar prieš pažymint, kad su sąlygomis vartotojas sutinka. Jei vartotojams kyla abejonių ar neaiškumų, jie gali kreiptis į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
