Nepaisant to, kad kartkartėmis išgirstame nerimą keliančių žinių iš politikos ar aplinkos apsaugos sričių, galime neabejoti, kad bent jau šiandien žmonija gyvena taip gerai, kaip dar niekada nėra gyvenusi – ir visuomenės švietimo lygis aukštas, ir sveikatos apsauga gera, ir ekonominė žmonių padėtis daugumoje pasaulio valstybių gerėja. Negalima užmiršti ir technologijų – jos kasmet vis labiau lengvina mūsų gyvenimą ir suteikia naujų galimybių.

Štai prieš keletą metų dar juokėmės girdėdami apie tokius dalykus, kaip „išmanusis dantų šepetukas“, o jau per praėjusį švenčių sezoną išmanieji dulkių siurbliai-robotai tapo bene labiausiai pageidaujama kalėdine dovana, nieko per daug nebestebina nei išmanieji virduliai, nei išmanieji durų skambučiai.

Ir tai toli gražu ne viskas. Galime būtų tikri, kad ateityje praktiškai aplinkoje matomus daiktus nusakantys daiktavardžiai iš lietuvių kalbos žodyno galės būti derinami su žodžiu „išmanusis“. „Išmanieji marškinėliai“, „išmanioji kepuraitė“, „išmanusis kamuolys“, „išmanusis vonios kilimėlis“, „išmanusis stulpas“, „išmanusis stogas“, „išmanusis šiukšlių konteineris“, „išmanusis ...“. Na, supratote, sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti – lietuvių kalbos žodynas yra ilgas, o technologijų kūrėjų išradingumas ir apskritai beribis.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visa tai – nereikalingos nesąmonės, produktai, kurių reikalingumas yra sugalvotas ir mums dirbtinai įteigtas. Bet... nuoširdžiai pagalvojus paaiškėja, kad daugelis jų – na, bent jau tie, kurie išliks konkurencinėje kovoje dėl mūsų dėmesio – iš tiesų gali sutaupyti kelias minutes mūsų laiko, nurėžti kelis eurus nuo išlaidų už komunalines paslaugas, suteikti mums daugiau informacijos, kuria remdamiesi priimtume teisingesnius sprendimus, pagaminti (ar sutaupyti) energijos, kuri kitu atveju būtų prarandama arba kitaip mums pasitarnauti. Jau nekalbant apie specializuotus išmaniuosius pramoninius sprendimus verslui, kurie taupys ne minutes ir eurus, o mėnesius ir milijonus eurų.

Ir visą šį išmanizacijos sprogimą būtent šiais metais lems naujų ilgai lauktų technologijų įdiegimas: JAV, Kinijoje ir kai kuriose Europos valstybėse jau dabar po truputį diegiami ir įjunginėjami pirmieji komerciniai 5G ryšio tinklai. Mūsų šalis (ir kitos Europos valstybės, turinčios bendrą sieną su Rusija), deja, šiek tiek atsiliks. Dėl skirtingų požiūrių į dažnių juostų išskyrimą 5G ryšiui (Rusija nori panaudoti aukštesnio dažnio juostą nei Europa bei JAV) Lietuvoje šiai technologijai skirtų dažnių aukciono ir pilnaverčio komercinių 5G tinklų vystymo pradžios galima tikėtis ne anksčiau, nei antroje metų pusėje.

Be „kosmetinės“ 5G ryšio naudos, kurią geriausiai matys paprasti vartotojai – kelis kartus pagreitėjusio mobiliojo interneto, leisiančio didelės apimties žaidimus iš „Play Store“ ar „App Store“ atsisiųsti per kelias sekundes – naujoji ryšio karta „giminiuosis“ ir su daiktų interneto milžinišką plėtrą bei populiarumą užtikrinsiančiu NB-IoT duomenų perdavimo standartu.

O pastarasis leis prie vienos bazinės 5G stoties prijungti dešimtis tūkstančių išmaniųjų daiktų, net jei jie nuo stoties nutolę dešimtimis kilometrų, net jei jie yra kur nors po žeme (pvz., rūsyje įmontuoti išmanieji komunalinių paslaugų skaitliukai). Mat tokie išmanieji daiktai galės savo užduotį atlikti ir ganėtinai retai perdavinėdami itin ribotos apimties duomenų paketus labai siaura, skvarbia ir ryšio sutrikimams tolerantiška radijo bangų dažnio juosta. Ir nereikia bijotis, kad tai yra kokia nors labai didelio dažnio, jonizuojančių dažnių juosta – bus naudojami tie dažniai, kurie mums puikiai pažįstami jau dešimtis metų ir kurie sėkmingai ir itin aktyviai naudoti nuo pat televizijos atsiradimo laikų – nuo 700 iki 900 MHz.

Maža to, tokie išmanieji įrenginiai bus labai taupūs – vieno akumuliatoriaus įkrovimo kai kuriais atvejais (pvz., tų pačių išmaniųjų skaitliukų, kurie patys savo duomenis perduos paslaugos teikėjui, kad mums nereikėtų kartkartėmis leistis į rūsį nurašinėti duomenų) pakaks dešimtmečiui nepertraukiamo veikimo. Žinoma, tų NB-IoT siųstuvų akumuliatorių veikimo trukmė gali būti ir trumpesnė – ypač jei įrenginio veikimo principas reikalaus dažnesnio duomenų perdavimo ir perduodami duomenų paketai bus didesni.

5G technologijos taps pagrindu ir savavaldžių automobilių išplitimui – tūkstančiai automobiliu galės realiu laiku bendrauti tarpusavyje ir keistis duomenimis apie savo buvimo vietą ir greitį, o pagal gautus duomenis greitį (ir nebūtinai vieno automobilio, bet ištiso srauto) pakoreguoti taip, kad sankryžą visi eismo dalyviai galėtų saugiai įveikti nestojant prie šviesoforo ir taupant degalus (ir galima tikėtis, kad ne benziną ar dyzeliną, o elektrą arba vandenilio pagrindo kurą).

Įsivaizduokite autobusus, pagal pareikalavimą nugabenančius nuo darbo iki namų ir atgal bei niekada nestovinčius transporto spūstyse, nes jos bus suvaldytos tiesiog dėl to, kad išnykus šviesoforams ir su transporto sistemos dirbtinio intelekto pagalba užtikrinus saugų sankryžų įveikimą smarkiai išaugs gatvių pralaidumas. Nors tai, žinoma, ne 2020 metų technologijos – panašu, kad viso automobilių parko atnaujinimo, gatvių infrastruktūros pakeitimo (nes jose irgi turės atsirasti išmaniųjų elementų) ir paskutinio mohikano – visam eismui pavojų keliančio savarankiško vairuotojo – išnykimo teks laukti kelias dešimtis metų. Bet kur kas intensyvesnius automobilių su gerokai platesnėmis galimybėmis bandymus bus galima pradėti jau šiemet.

Kiek anksčiau galima tikėtis išmaniųjų miestų infrastruktūros vystymosi – gausybė žmonių naudojamų ar savivaldybei priklausančių įrenginių siųstuvų per NB-IoT ryšį savivaldybei perduotų begales informacijos apie transporto situaciją gatvėse (taip pat – apie gatvių būklę), apie šiukšlių konteinerių užpildymo lygį, apie vandens, elektros ar kitų išteklių poreikį konkrečioje vietoje, apie nusikalstamumo situaciją ir daugelį kitų dalykų ir leistų operatyviai bei efektyviai imtis veiksmų, kurie galbūt net užkirstų kelią kritinėms situacijoms iki joms išsivystant. Galbūt žiniasklaidos puslapiai dėl to ištuštėtų ir skaitytojams būtų kur kas mažiau priežasčių dėl ko nors piktintis, bet miestelėnų gyvenimas tikrai palengvėtų ir taptų lengviau prognozuojamu.

Maža to, galima neabejoti, kad naujosios technologijos, optimizuodamos procesus ir išteklių sunaudojimą, padės žmonijai suvaldyti ir didžiausią pastarųjų laikų žmonijos egzistencinę krizę – globalinį atšilimą (ar bent jau šiek tiek prisidės prie jo suvaldymo). Pavyzdžiui, naujos ryšių technologijos, veiksiančios papildytosios realybės pagrindu, leis skirtinguose pasaulio kraštuose esantiems žmonėms jaustis tarsi susirinkime viename kabinete – tokiu būdu sumažės verslininkų skrydžių lėktuvais paklausa. Išvengus nereikalingų sustojimų didės automobilių ekonomiškumas, o dėl sugebėjimo važiuoti be vairuotojo bus galima bent iš dalies atsisakyti asmeninio automobilio koncepcijos – tuo pačiu automobiliu skirtingu metu į darbą ir namo bus galima nuvežti dešimtis žmonių.

Pokyčių bus ir daugiau: daiktų internetas, automatizacija ir autonomizacija leis prekybos, gamybos ir žemės ūkio įmonėms taupyti lėšas rutininį, nekvalifikuotą darbą dirbančius darbuotojus pakeičiant robotais – pavyzdžiui, bendrovės „Bosch“ vadovai jau daugiau nei prieš dvejus metus tvirtino, kad dabar egzistuoja beveik visos technologijos, reikalingos norint visiškai robotizuoti jų gamybos linijas. Vienintelis trūkstamas komponentas – itin spartus ir patikimas, mažos delsos 5G ryšys, leidžiantis realiu laiku valdyti skirtingais tikslais judančių modulinių robotų srautus taip, kad jie nesusidūrinėtų tarpusavyje ir visada būtų „ant ryšio“.

Ar tai blogai? Priklauso nuo požiūrio. Bet iki šiol žmonijos evoliucijos eigoje vykę darbo jėgos persiskirstymai buvo daugiau teigiami, nei neigiami: nuo pirmykščių žmonių visą laiką surydavusios medžioklės ir rinkimo perėjus prie žemdirbystės, atsirado profesionalūs amatininkai, o ir pramonės revoliucija žmonių badu anaiptol nenumarino – visuomenė tapo turtingesne, atsirado pasiturinčių miestelėnų – „viduriniosios klasės“ – sąvoka. Nors, žinoma, negalima užmerkti akių prieš prisitaikyti prie permainų nespėjusių ar nenorėjusių, darbo netekusių žmonių – jų gyvenimas tapo liūdnesnis. Todėl jau šiandien svarstoma apie įvairius ateities ekonomikos ir socialinės apsaugos modelius – robotų apmokestinimą, bazines gyventojų pajamas ir panašiai.

Bet tuo tikslios ateities prognozės ir baigiasi. Žinoma tiek, kad patyrusioms technologijų kompanijoms, startuoliams ir išradėjams bus suteiktos visos galimybės parodyti savo išradingumą, išnaudojant naująsias ryšio technologijas ir pasiūlant visuomenei daugiau naujovių, kurios pakreiptų visų mūsų gyvenimus geresne kryptimi. O kokia bus ta geresnė kryptis (ar krypčių gausybė) – tik laikas parodys.

Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad visų šių permainų sulauksime dar iki 2021 metų sutikimo fejerverkų. Bet 5G, NB-IoT išplėstas daiktų internetas ir nuolat tobulinami dirbtinio intelekto elementai su kiekvienais metais vis plačiau atvers vartus į tokį rytojų, su kokiu anksčiau buvo galima susidurti tik utopinėje mokslinėje fantastikoje.

Komentarai ()