Rugpjūčio pradžioje „Samsung“ pristatė savo naujienas: „vasarinį“ flagmaną „Samsung Galaxy Note 20“ ir jo galingesnį variantą „Note 20 Ultra“. Po kelių savaičių bandymų lrytas.lt dalinasi įspūdžiais ir pastebėjimais, kokią vartotojo patirtį pavyko sukaupti per tokį laiką.

Skaičiukai

Sako, viščiukus skaičiuoja rudenį. Bet tik ne naujus telefonus – šiemet laukiame dar bent poros grandų modelių: po kokio mėnesio turėtų būti pristatytas „iPhone 12“, o dar vėliau – „Huawei Mate 40“.

Bet šįkart pakalbėkime ko gero apie artimiausią pastarojo konkurentą – prieš mėnesį pasirodžiusį „Samsung Galaxy Note 20“. O jei konkrečiai – jo galingiausią versiją „Note 20 Ultra 5G“.

Kad nereikėtų mėtytis tarp skirtingų puslapių, dėl visa ko priminsiu modelio specifikacijas.

„Note 20 Ultra“ – tai 6,9 colio (17,5 cm) ekrano įstrižainės telefonas – ir pirmasis rinkoje su septintosios kartos atspariuoju „Corning Gorilla Glass Victus“ stiklu. 120 Hz adaptyvusis ekrano atnaujinimo dažnis („adaptyvusis“ reiškia tai, kad telefonas stebi juo naudojamą turinį, ir jei didelio atnaujinimo dažnio nereikia, tai jo ir nejungia – taip taupo baterijos atsargas), 1440x2088 ekrano raiška, 7nm „Exynos 990“ lustų rinkinys (išskyrus JAV, kurioms nepagailėta naujesnio ir galingesnio „Snapdragon 865“), du aštuonių branduolių procesoriai ir „Mali-G77 MP11“ grafinis procesorius (JAV modeliuose – „Adreno 650“), 12 GB RAM, 256 GB vidinės atminties.

Gale – trijų fotokamerų sistema: 108 Mpix F 1.8 plataus kampo (26 mm atitikmuo), 12 MPix F 3.0 periskopinė (120 mm atitikmuo), leidžianti 5x optinį priartinimą ir 50x hibridinį – bei 12 Mpix F 2.2 ultraplatus kampo (13 mm atitikmuo). Priekyje – 10 MPix plataus kampo F 2.2 (26 mm atitikmuo).

Telefonas gali filmuoti 8K raiška 24 kadrų per sekundę greičiu, 4k raiška 30/60 kadrų per sekundę 1K (1080) raiška 30/60/240 kadrų per sekundę greičiu – na ir dar 720 taškų raiškos „slow motion“ režimu 960 kadrų per sekundę greičiu.

Telefone įmontuota 4500 mAh baterija, telefoną galima krauti 25W laidiniu krovikliu arba greituoju 15 belaidžiu „Qi/PMA“ standartu, pats telefonas gali veikti kaip belaidis kroviklis, 4,5W galingumu.

Jausmai ir pojūčiai

Sutikite, telefonų naudojimo patirtis (angl. user experience, UX) – o taip pat telefono dizaino patikimas ar nepatikimas yra ganėtinai subjektyvus dalykas. Aš pats esu iš tų, kuriems „Note 20 Ultra“ dizainas patiko.

Tikrai išsiskiriantis iš kitų telefonų fotoaparato lęšių paketas (ne šiaip grubiai ir atsainiai tarsi kniedės įkalti lęšiai, bet su dailiomis gilėjančiomis briaunomis, pakištomis tarsi po vitrininiu stiklu), tauriai bronzinė matinio korpuso spalva, kombinuojama su blizgesniais kraštais ir ne iškirpta, bet „įgręžta“ priekinė kamera bent jau man kelia asociacijas su fantastiniu stimpanko (angl. steampunk) žanru, kurio estetikos idėja – daugmaž XX ar net ir XXI amžiaus technologija, varoma XIX a. / Anglijos karalienės Viktorijos laikų energetinės technologijos viršūne – anglimi ir garais.

Tačiau vos įsijungus ekraną, pasidaro akivaizdu, kad po tokiomis retrofuturizmo užuominomis slepiasi šiuolaikinių technologijų jėga.

AMOLED ekranas – puikus. Didelis, ryškus, kontrastingas – ir kažkuo sukeliantis švarumo bei skaidrumo įspūdį. Į jį tiesiog malonu žiūrėti.

Ar tie 120 Hz kažką reiškia? Konkurentai plaka liežuviais, kad daugiau 90 Hz žmogaus akis atskirti nebegali. Nežinau, gal čia savitaiga, bet vis dėlto 120 Hz „Note 20 Ultra“ vaizdas man atrodė tikrai sklandesniu už „Huawei P40 Pro“ 90 Hz vaizdą – o jei ką, abu vaizdus lyginau bandydamas „Fortnite“ (ir turbūt įsivaizduojate, kaip pavydžiai į tai žiūrėjo mano vaikis).

Ar dėl to labai kenčia baterija? Taip, kenčia – bet vis tiek nebuvo nė vienos dienos, kad net ir pražaidus kokį pusvalandį, telefono energijos atsargos neištemptų iki vakaro. Žinoma, bandžiau šviežutėlį telefoną, tad po kokio pusmečio ir savaiminės baterijos degradacijos rezultatai turbūt jau būtų kitokie.

Kas man labiausiai strigo ekrane/korpuse – tai užlenkti (angl. edge) ekrano kraštai. Nežinau kiek kartų prispaudžiau visokių papildomų dalykų ne pirštais, o delno kraštu. Ir kas pikčiausia, silpnesnis modelis – „Note 20“ be „Ultra“ – tokių nesąmonių neturi. Na bet čia – daugumos šiuolaikinių flagmanų liga (kaip ir 3,5 mm audiojungties atsisakymas).

Pieštukas

Ar atsimenate 2011-uosius ir tą keistų proporcijų pirmąjį „Note“, į skaitmeninį pasaulį sugrąžinusį pieštuką (angl. stylus)? Taip, tada didele dalimi tai buvo rinkodarinis triukas ir kažko originalaus, kuo galima būtų išsiskirti, ieškojimas. Ilgą laiką „Samsung“ ties tuo ir buvo pasilikę – daugiau originali ir įvaizdžio detalė, nei realus naudingumas – bet štai neseniai korėjiečiai susizgribo ir ėmė tobulinti šį mini įrankį: praėjusiais metais pieštukui buvo suteikta naujų funkcijų, o šiemet išspręsta ir didžiausia jo problema – uždelsimas (angl. latency), kuris sumažintas penkis kartus: nuo 46 ms „Note 10“ modelyje iki 9ms „Note 20 Ultra“. Ir tai labai jaučiasi.

Ir žinote ką? Aš tikrai dažnai ėmiau naudoti pieštuką. Labai patogu padaryti ekrano nuotrauką, ją pasižymėti, apsikirpti, virtualiu spalvotu flomasteriu pažymėti svarbiausias vietas, ranka brūkštelėti komentarą – ir iškart publikuoti internete. Kam anksčiau reikėdavo kokių 2-3 skirtingų programėlių, dabar įpratau daryti vienintele „Samsung Notes“ ir pieštuku.

Kuris, leiskite priminti, dar nuo „Note 10“ laikų veikia ir kaip nuotolinis telefono pultelis. O kur dar valdymas gestais. Tiesa, juos reikia išmokti ir prie jų įprasti – bet ilgainiui tikrai patogu, o dar ir iš šono atrodo efektingai.

Na o kas įdomiausia – netikėjau, kad turiu visai neblogą rašyseną. Turiu omenyje, manosios keverzonės popieriuje gal ir neatrodo kaip visiškai rašytos vištos koja, bet rašant štai taip virtualiai, net darosi kažkiek panašu į dailyraštį. O, kad „Note 20 Ultra“ būtų buvęs devyniasdešimtaisiais – gal jis nebūtų manęs atgrasęs nuo rašymo ranka ir nebūtų padaręs klaviatūrų fanu?

Na ir tikrai smagu turi begalinę užrašinę. Tiesa, lietuvių kalbos atpažinimas – baisus, todėl ilgainiui mečiau automatinį teksto konvertavimą/atpažinimą. Bet ilgiau pasitreniravus, daryti užrašus ranka pradėjo užimti tik vos vos daugiau laiko, nei surinkti tekstą klaviatūra.

Tad apibendrinant pieštuką – jis smarkiai progresavo ir tikrai darosi vis naudingesniu ir naudingesniu. O taip pat – vis labiau ir labiau trina ribą tarp realybės ir virtualybės.

Kameros

Mėgstu fotografuoti, fotografuoju daug (o retkarčiais tai net ir visai pusėtinai pavyksta), todėl kamera telefonuose man yra vienas svarbiausių dalykų.

Ir „Note 20 Ultra“ atveju neturiu kuo pernelyg skųstis. Spalvos – natūralesnės ir ne tokios akį rėžiančios, kaip pas kiniškuosius konkurentus iš H raidės. Tiesa, kaimyninio „Samsung“ modelio „S20+“ atveju buvo iškelta versijų, kad dirbtinis intelektas kartais pasimeta ir nelabai supranta, kada čia reikia blukinti foną, o kada ne – bet „Note 20 Ultra“ atveju bent jau pats su tokiomis situacijomis nesusidūriau.

Tačiau taip, tenka pripažinti, kad „Note“ naktinėje fotografijoje vis dar atsilieka nuo „Huawei“ viražų. Kur šviesos daugiau (tarkim, šviečiant Mėnuliui) – vaizdai tikrai geri, tačiau kitais atvejais (kol Mėnulis dar nepatekėjęs) ir triukšmų daug, ir šiaip vaizdas blankus.

Arba kartais išvis nutinka kolapsas ir gauni kažką neaiškaus ar akivaizdžiai nesuveikusio. Tiesa, čia daugiausia kalbu apie situacijas be dirbtinės šviesos taršos – miškuose, laukuose, kaime. Mieste šviesos trūkumas šiam telefonui nėra problema.

Na bet įdomiausia šiame telefone buvo išbandyti net ne fotografavimą, o vieną gamintojų per anonsą žadėtą dalyką. Kviečiu peržiūrėti testą ir jo rezultatus:

Taigi, gamintojų pažadas ištesėtas: išorinis mikrofono pajungimas veikia, ir veikia ne vien su „Samsung“ gaminiais.

Tad taip, šį modelį tikrai įvertins žurnalistai ir kiti videoturinio kūrėjai: vaizdo tinklaraštininkai, nuomonės formuotojai ir panašiai. Mažytės ausinės ausyse ar prisegamas bei per „Bluetooth“ jungiamas telefonas – ir gali stovėti už kelių metrų nuo filmuojančio telefono, o girdėsiesi, tarsi būtum šalia pat.

Na o jei norisi daugiau realybės (ir foninių triukšmų) – tada galima junginėti paties telefono mikrofonus: priekinius, galinius ar visus.

Tiesa, visi šie triukai veikia tik „Pro Video“ režime. Bet ir jame galima nusistatyti automatinius nustatymus.

Bendras įspūdis

Per visą šį laiką telefonas veikė be jokių problemų. Na, išskyrus gal vieną atvejį – bet panašu, kad ten buvo ne paties telefono, o su juo suporuotų „Galaxy Live Buds“ problema. Nes štai bandant garso įrašymą filmuojant ir naudojant ne „Samsung“ ausines, problema nė per vieną dublį nepasikartojo.

Pakankamai patogi ir atnaujinta „Samsung Dex“ sistema – laidas į kompą, laidas į telefoną, vienas paspaudimas ir kompiuteris tampa telefono priedėliu. Tiesa, „Dexo“ langų dizainas kažkiek primena „Windows 3“ ir ankstyvųjų „Linux“ grafinių aplinkų hibridą (t. y. atrodo pobaisiai), tačiau bent jau funkcionalumas tikrai patogus (tiesa, vienąkart mane ir pergąsdino. Pamiršus, kad telefonas pajungtas prie kompiuterio, paleidęs video, net krūptelėjau, kai balsai netikėtai pradėjo baubti per maksimaliai pagarsintą kompiuterio garso sistemą.

Tad apibendrinant – gražus, rankoje patogus, galingas, funkcionalus, su šiek tiek naujovių – tik kad nepigus: apie 1300 eurų. Bet tarp šiemet mano bandytų telefonų, „Samsung Galaxy Note 20 Ultra 5G“ patenka į labiausiai palikusių įspūdį TOP trejetuką.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Adomas Rutkauskas

Komentarai ()