[Išsami tema] Kas išrado žiedinę sankryžą? Jos egzistavo dar gerokai iki atsirandant automobiliams – ir kodėl jos daug saugesnės nei įprastos sankryžos ()
Žiedinių sankryžų paskirtis – kontroliuoti transporto srautą, nes visi automobiliai ratu važiuoja ta pačia kryptimi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vairavimas gali būti pavojingas sankryžose, nes jose įvyksta daugiausia susidūrimų. Šiomis dienomis žiedinės sankryžos populiarėja visame pasaulyje ir Lietuvoje kaip potencialiai saugesnė šviesoforų ir sustojimo ženklų alternatyva. Bet kas išrado žiedinę sankryžą ir ar tokio tipo sankryža pagerina automobilio saugumą?
Kas išrado žiedinę sankryžą?
Žiedinės sankryžos istorija yra ilga – daug ilgesnė nei automobilio istorija. Žiedinių sankryžų naudojimą galime atsekti bent jau XVIII a. Europoje. Pavyzdžiui, garsioji Paryžiaus Triumfo arka yra judrios Charles de Gaulle apskritos aikštės, dar žinomos kaip Place de l'Étoile, centre.
Kas išrado žiedinę sankryžą kaip koncepciją ir kur atsirado pirmoji, tiksliai nežinoma. Tačiau žinome, kad 1777 m. markizas de Marigny suprojektavo ir pastatė gatves sankryžoje, kuri šiandien žinoma Charles de Gaulle aikšte. Iš jos šakojasi gatvės, nutiestos žvaigždės pavidalu.
Kalbant apie JAV eismo žiedus, pirmasis yra Columbus Circle Niujorke. Amerikiečių kraštovaizdžio architektas Frederickas Law Olmstedas suprojektavo šią žiedinę sankryžą 1857 m., kaip dalį didesnio Centrinio parko plano.
Šiuolaikinės žiedinės sankryžos pirmą kartą buvo standartizuotos Jungtinėje Karalystėje 1966 m. Nuo tada šiuolaikinės žiedinės sankryžos tapo įprastos visame pasaulyje.
Lietuvoje didžiausia yra Jakų žiedinė sankryža šalia Klaipėdos. Jos pralaidumas per parą yra apie 25 tūkstančiai automobilių.
Lietuvoje modernios žiedinės sankryžos pradėtos diegti nuo 1998 m. (pirmoji pastatyta ties Kėdainiais). Iš pradžių jų buvo nedaug, tačiau nuo 2005 m. žiedinių sankryžų statybų sparta augo, ir šiuo metu jos jau baigia pakeisti tradicines.
Štai kodėl žiedinės sankryžos yra saugesnės nei keturšalės sankryžos
Kodėl Jungtinėse Valstijose ir kitur staiga kilo žiedinių sankryžų bumas? Dažniausiai tai susiję su saugumu. Tyrimas po tyrimo parodė, kad žiedinėse sankryžose mirtinų automobilių avarijų tikimybė yra mažesnė nei tradicinėse sankryžose.
Žiedinės sankryžos užtikrina didesnį saugumą įvairiais būdais. Įvažiuojant į žiedą, vairuotojai turi sulėtinti greitį. Eismas žiedinėse sankryžose paprastai juda mažesniu nei 30 km/h greičiu, todėl jei įvyktų susidūrimas, rimtų sužalojimų tikimybė būtų daug mažesnė. (Žinoma, avarijų taip pat lengviau išvengti, jei transporto priemonės juda lėtai, nes mažesnis greitis leidžia automobiliams sustoti greičiau.)
Be to, žiedinės sankryžos turi pranašumą prieš tradicines sankryžas, nes visos transporto priemonės juda ta pačia kryptimi. Tai reiškia, kad joms daug mažesnė tikimybė susidurti, nei tuo atveju, jei kas nors važiuotų per raudoną šviesoforo signalą. Žiedinėse sankryžose esantys automobiliai taip pat daug rečiau patenka į pavojingus kaktomušius.
Tada kyla klausimas dėl konflikto taškų – vietų sankryžoje, kur gali susidurti dvi transporto priemonės. Tradicinėse „T“ sankryžose yra didžiuliai 32 konflikto taškai, o žiedinėse sankryžose yra tik aštuoni. Pastarųjų privalumai aiškūs.
Galiausiai negalime pamiršti apie galimą pavojų pėstiesiems. Pasirodo, jie saugesni ir žiedinėse sankryžose. Užuot nerimauti dėl dviejų priešingomis kryptimis judančių eismo juostų kirtimo, žiedinėse sankryžose esantiems pėstiesiems vienu metu tereikia kirsti vieną eismo srautą. Taip pat padeda tai, kad visas transporto priemonių eismas juda ta pačia kryptimi.
Miestai toliau įrengia žiedines sankryžas ir dėl kitų priežasčių. Dėl geresnio eismo srauto sumažėja vėlavimų ir išmetamųjų teršalų skaičius. Be to, žiedinių sankryžų priežiūra yra pigesnė, nes joms nereikia naudoti šviesoforų.
