Prieš beveik 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d., prieš pat Velykas Žaslių geležinkelio soties teritorijoje įvyko kraupi avarija. Saulėtą popietę maršrutu Vilnius-Kaunas važiavęs sausakimšas keleivinis traukinys įsirėžė į krovininio traukinio vagoną – cisterną su benzinu. Įvykusi avarija pasiglemžė dešimtis gyvybių.

Apie prieš 48-erius metus įvykusią traukinių katastrofą žino tik retas, nors tai yra didžiausia iki šiol įvykusi geležinkelio avarija Lietuvoje. Minint šios tragedijos metines, portalas lrytas.lt dalinasi svarbiausiais faktais ir įvykių liudininkų atsiminimais apie sovietmečiu Lietuvą sukrėtusią nelaimę.

Nelaimės aplinkybės

Nelaimė įvyko 1975 m. saulėtą balandžio 4 d. popietę Žaslių geležinkelio soties teritorijoje priešais tuometinę medžio apdirbimo įmonę. Buvo penktadienis, Atvelykis. 16.30 val. iš Vilniaus į Kauną išvažiavęs traukinys nr. 513 buvo sausakimšas – po paskaitų važiuojantys studentai skubėjo pas tėvus, o dirbantys Vilniuje – atgal į namus.

Pro Žaslius važiavęs greitasis keleivinis traukinys čia nė neturėjo sustoti – raudoni šviesoforų žiburiai nedegė, kelias turėjo būti laisvas. Važiuodamas 70 km/val. greičiu traukinys judėjo Kauno link. Tačiau 17.35 val., likus dvidešimčiai metrų iki Žaslių geležinkelio stoties, keleivių pilnas traukinys rėžėsi į krovininio traukinio, stovėjusio ant atsarginio kelio, vagoną-cisterną su benzinu.

Pasak istorinių šaltinių ir liudininkų, krovininio traukinio galas buvo per daug išsikišęs iš atsarginio kelio – maždaug metras cisternos buvo pagrindinių bėgių dalyje. Smūgis į benzino cisterną ją prakirto, o kibirkštys sukėlė ugnį.

Pirmasis keleivinio traukinio vagonas apvirto ant šono. Antrasis nuriedėjo nuo bėgių ir apipiltas benzinu iš cisternos užsidegė, bet daliai keleivių iš jo pavyko išsigelbėti.

Trečiasis vagonas įstrigo benzino cisternoje ir jį visą pasiglemžė liepsnos, kurios neleido priartėti ir išgelbėti vagone buvusių žmonių – įkalinti keleiviai sudegė.

Pagalba nukentėjusiems

Traukinio katastrofa įvyko pro šalį ėjusių Žaslių medžio apdirbimo įmonės darbuotojų akyse, kurie puolė gelbėti įstrigusiųjų. Netrukus į nelaimės vietą padėti susirinko ir kiti Žaslių gyventojai.

„Visi žmonės, kurie čia gyveno, bėgo į tą avarijos vietą. Aš išbėgau iš kambario ir žiūriu, kad prieš mūsų namą atvaryti keturi vagonai, ir iš tų vagonų plūste plūsta žmonės per šlaitą, ritasi, bėga į kelią, į autostradą“, – per katastrofos 40-mečio minėjimą pasakojo žaslietė Leonora Markevičienė. – Visi išsigandę buvo, visi paklaikę. Žmonės tyliai traukėsi iš tos baisios vietos. Vėliau atvažiavo greitosios, tuos, kurie buvo silpnesni, greičiau paėmė, kurie stipresni – vėliau. Stabdė mašinas keliu važiuojančias ir į tas mašinas krovė keleivius, ligonius, juos gabeno į ligonines. Atvažiavo greitosios iš Kauno, iš Vilniaus, iš Kaišiadorių, iš Žaslių – visos buvo užimtos, labai daug ligonių buvo, labai daug išvežė.“

Apie tai, kas dėjosi Žaslių ligoninėje, pasakojo į ligoninę tada iškviesta Alina Mišliuvienė.

„Žmonės vieni klykė, kiti raudojo, dar kiti lakstė, iškėlę rankas. Personalas jau teikė pagalbą, mes puolėm padėti, vežėm į Kauną sunkiausius ligonius. Pradėjom vežti iš vakaro ir baigėm tą visą darbą tik ryte, 10 val. Vežėme nepaprastai sunkius ligonius, buvo žmonės su nutrauktomis galūnėmis, ištikti komos, patyrę trauminį šoką – jauni žmonės, matomai studentai. Jau nebuvo klyksmų, tik dejonės. Tas degančio žmogaus kvapas liko mano atmintyje – jį atskirčiau iš tūkstančio kvapų. Aš buvau tada 22 metų“, – atsiminė moteris.

Įvykus avarijai vieni kitiems padėti bandė ir keleiviai – taip savo gyvybę paaukojo ne vienas jaunuolis, tarp jų ir žaslietis Arvydas Garnys, išgelbėjęs tris vaikus.

„Prie traukinio atbėgus mačiau, kaip iššoka Garnys su draugu, o moteriškė su vaiku stovėjo traukiny ir šaukė „gelbėkit“, jie metė savo lagaminus, įšoko į traukini, pasipylė liepsnos, ir nei vienas neišėjo“, – pasakojo žaslietė Bronė Misevičiūtė.

Moteris taip pat prisiminė, kad nelaimės akimirką išgirdo didelį trenksmą, o iš sūnaus sužinojusi, kad užsidegė traukinys, kartu su kaimyne nuskubėjo avarijos link. „Prie miškelio radom vieną moteriškę, gulinčią, apdegusią, visa purtėsi ir prašė pagalbos. Aprengiau ją savo striuke. Paėjom toliau, gulėjo moteris apdegusia koja ir ranka, tada kaimynė ją aprengė“, – prisiminimais apie tragediją dalinosi ji.

Buvęs valstybinės priešgaisrinės priežiūros (VPP) inspektorius Marijonas Tamašauskas pasakojo, kad „žmonės bėgo lyg įvykus žemės drebėjimui ar baisiausiam bombardavimui, visi pasimetę, šaukė, klykė“.

„Kas liečia gaisro gesinimą, anksčiau nebuvo tokios galingos technikos, kaip dabar, nebuvo žmonės taip paruošti, kaip dabar, – apie tai, kaip vyko gesinimas, pasakojo buvęs VPP inspektorius. – Gesinimo eigoj niekas negalvojo, kad tuose vagonuose galėjo būti likę žmonių. Kai užgesino gaisrą, į pavakarę, pamatė visą tą kraupų vaizdą. Daugiausia žuvusių žmonių buvo trečiam vagone, nes tas trečias vagonas stovėjo tiesiai prieš tą pramuštą cisterną.“

Nutylėtas tragedijos mastas

Sovietmečiu įvykusios katastrofos ir jų mastai dažnai būdavo slepiami ar cenzūruojami, todėl nekeista, kad ir žinia apie šią nelaimę visuomenę pasiekė iškraipyta.

Siekiant išvengti tarptautinio dėmesio, tarybų valdžia oficialiai paskelbė, kad žuvo tik 20 žmonių. Apie patį įvykį laikraštis „Tiesa“ informavo po poros dienų ir vos keliomis eilutėmis: „Šių metų balandžio 4 dieną Žaslių stotyje įvyko priemiestinio keleivinio dyzelinio traukinio nr. 513, važiavusio iš Vilniaus į Kauną, avarija. Yra žmonių aukų. Sudaryta vyriausybinė komisija, tiriamos avarijos priežastys. Ministrų Taryba reiškia gilią užuojautą tragiškai žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems.“

Verta paminėti, kad oficialiais duomenimis, sužeisti buvo 39 žmonės, bet vien į Kaišiadorių ligoninę per pirmąją valandą buvo atvežta apie 80 sunkiai sužeistų, stipriai apdegusių žmonių.

LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija avarijos kaltininkais pripažino kelio meistrą ir dispečerį, kuris nusprendė, kad keleivinis traukinys Žasliuose galėjo aplenkti krovininį. Dispečeris buvo nuteistas 13 metų, o meistras – trejus metus kalėti. Po metų Saugaus eismo tarnybos revizorius pripažino, kad įvyko techninė klaida.

Didžiausiai traukinių tragedijos Lietuvoje aukoms atminti sovietmečiu Žasliuose buvo pastatytas koplytstulpis, o atkūrus nepriklausomybę – ir paminklas.

Parengta remiantis Kaišiadorių muziejaus informacija ir liudininkų atsiminimais.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Justina Kurmauskaitė

Komentarai ()