„Elektromobiliai, pasitraukite į šoną.“ Naujas stebuklingas kuras išgelbės žmoniją? (6)
Elektromobiliai laikomi geriausiu būdu pasiekti nulinės emisijos transportą, tačiau tai nėra vienintelis būdas.
© Albert Lugosi, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Electric_car_charger_%2831973376070%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Be to, netrukus gali kilti rimtų problemų dėl baterijų prieinamumo, todėl alternatyvūs sprendimai gali tapti dar svarbesni. Tačiau kiek reali ir ekologiška alternatyva yra automobiliai, deginantys vandenilį ar sintetinį kurą?
Jei pažvelgsime į ES teisės aktus ir dabartinę automobilių rinką, tai atrodo akivaizdu. Ateities transportas yra elektrinis, maitinamas baterijomis. Žvelgiant į pardavimo rezultatus, vandenilinės transporto priemonės šiuo metu yra šešėlyje, o sintetinių degalų naudojimas, nors ir leidžiamas, yra ateities dalykas. Tačiau ateinantys metai gali tai pakeisti.
„Toyota“ vyriausiasis mokslininkas Gillas Prattas interviu „Automotive News Europe“ priminė, kad, remiantis specializuotos agentūros „Benchmark Mineral Intelligence“ duomenimis, 2026–2027 m. ličio paklausa viršys jos gavybos pajėgumus, o dešimtmečio pabaigoje rinkoje ištiks krizė. Naujų tipų akumuliatoriai, kurie ateinančiais metais bus naudojami automobiliuose, nieko nepakeis – jiems vis tiek reikės tiek pat ličio.
|
Ar tuomet turėtume daugiau dėmesio skirti elektromobilių alternatyvoms? Automobiliai su vandenilio kuro elementais yra net brangesni nei elektromobiliai, o pati technologija laikoma geru sprendimu, ypač tolimųjų reisų transportui. „Toyota“ yra vienas iš kelių gamintojų, kurie gamina vandeniliu varomus vidaus degimo variklius. Teoriškai tai reikštų, kad tik po nedidelių modifikacijų tokie automobiliai taptų nulinės emisijos.
Prattas pripažįsta, kad sprendimas yra daug žadantis. Tiesa, vandenilį deginantis variklis nėra visiškai nulinės emisijos, nes jį reikia papildomai tepti, todėl CO2 emisija siekia kelis gramus vienam kilometrui.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad daugumoje šalių elektra vis dar iš dalies gaunama iš neatsinaujinančių energijos šaltinių, šie keli gramai vis tiek yra geresnis rezultatas nei elektromobilių atveju. Žinoma, darant prielaidą, kad pats vandenilis yra žalias ir šiam kurui ruošti buvo naudojami tik atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Pratto teigimu, vandenilis yra transporto ateitis. Elektriniai sunkvežimiai yra labai neefektyvūs, nes jiems reikia kelių tonų akumuliatorių, todėl sumažėja jų transportavimo pajėgumas. Be to, tokių didelių elementų įkrovimas užima daug laiko. Tai, žinoma, tai galima išspręsti naudojant galingesnius įkroviklius, tačiau, kaip pastebi mokslininkas, net ir esant vieno megavato galiai prireiktų valandos sustojimo. Be to, tokių įkroviklių įrengimas yra itin brangus, nes juos reikėtų statyti šalia greitkelių.
Kitas sprendimas, prie kurio dirba kelios įmonės, yra sintetinis kuras. Dėl jų degimo išskiriamas anglies dioksidas, tačiau kadangi jis naudojamas kurui gaminti, daroma prielaida, kad tai lemia nulinį balansą. Šiuo metu apie platų jo taikymą kalbama daugiausia jūrų ir oro transporto kontekste.
Tęsinys kitame puslapyje:
Tačiau yra daug galimybių naudoti sintetinį kurą ir lengvuosiuose automobiliuose. Jie gali būti naudojami daugumoje variklių be jokių papildomų modifikacijų, o tai teoriškai atveria duris nedelsiant sumažinti transporto išmetamų CO2 dujų kiekį.
Prattas pabrėžia, kad daugelyje pasaulio šalių elektros transformacija praktiškai neįmanoma. Kalbame apie tokioms technologijoms per skurdžias šalis ir pasaulio vietas, kuriose elektros tinklas arba per nestabilus, arba jo visai nėra. Daugelyje pasaulio šalių vienintelė transporto priemonė vis dar yra transporto priemonė su paprastu vidaus degimo varikliu, varoma skystuoju kuru. Toks, kurį galima lengvai transportuoti. Pereinant nuo iškastinio kuro prie sintetinio kuro, galime užtikrinti, kad transportas visame pasaulyje, ne tik išsivysčiusiose šalyse, neišmestų teršalų.
Taigi, ar sintetinis kuras yra akivaizdus ir geriausias būdas užtikrinti ekologišką transportą? Deja, tai nėra taip paprasta. Pirma, pramoninė tokio kuro gamyba dar nepradėta. Dėl to sunku pasakyti, kiek jis kainuos. Sintetinių degalų gamybą „Porsche“ pradėjo 2022 m. pabaigoje, tačiau kol kas tai yra bandomoji gamyba – 130 000 litrų per metus. 2025 m. numatoma 55 milijonų litrų, o po dvejų metų – 550 milijonų litrų. Numatoma kaina nesiekia 2 eurai už litrą. Tačiau šiuo metu kaina yra net dešimt kartų didesnė.
Prattas atkreipia dėmesį ir į dar vieną problemą – sintetinio kuro gamybai reikia daug energijos, o tuo pačiu ir žaliosios energijos. Priešingu atveju sintetiniai degalai neturės nulinio CO2 balanso.
Mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad dinamiškai vystantis atsinaujinantiems energijos šaltiniams, vis dažniau pasitaiko, kad saulėtomis ir vėjuotomis dienomis susidaro energijos perteklius, kurį sunku panaudoti. Todėl negalime skubotai atsisakyti tradicinių energijos šaltinių, nes jie veikia kaip tinklo stabilizatorius, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Prattas pažymi, kad toks energijos perteklius galėtų būti panaudotas sintetinio kuro gamybai – taip pat energijos šaltiniui, tačiau labai paprasta ir pigu laikyti bei transportuoti.
Kaip matyti, yra keletas galimybių toliau plėtoti ekologišką transportą, tačiau šiuo metu nė viena iš jų nėra tobula.
![[ŽT] Automobilių milžinas skelbia sensaciją. „Atsisakom... neįmanoma“](/photo/202409/06/17/thumb_174560__Capture.JPG)
