Elektromobiliai laimėjo. Benzininių ir dyzelinių pardavimai nukrito beveik iki 0 (0)
Dar 2010 metais tik 1 % Norvegijoje parduodamų automobilių buvo elektriniai. Pirmosiomis 2025 metų savaitėmis šis rodiklis viršija per 90 %.
© More Cars, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Honda_Urban_EV_Concept_%2837460413121%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Prie didelio, triukšmingo ir purvino dyzelinio automobilio negrįšime. Tai tiesiog nelogiška“, – sako prof. Haraldas Nilsas Røstvikas.
PVM lengvata, mokestinė nuolaida už kelius ir automobilių stovėjimą, prieiga prie autobusams skirtų juostų ir valstybės investicijos į gerą įkrovimo infrastruktūrą (taip pat ir namuose) – tai vieni svarbiausių sprendimų, kuriais Norvegijoje naudojasi valdžia, skatinanti visuomenę sėsti prie elektromobilių vairų.
Tais laikais, kai turėti elektrinį automobilį tapo vis racionalesniu pasirinkimu, pirkti automobilius su vidaus degimo varikliu buvo visiškai priešingai. Norvegija įsipareigojo pereiti prie vien elektrinių transporto priemonių dar 2017 m., o susijusi politika buvo įgyvendinta aktyviai ir nuosekliai.
Dar 2010 metais elektromobilių pardavimas Norvegijoje nesiekė 1 % viso automobilių pardavimo. 2024 metais šis rodiklis jau buvo 88,9 %.
Ir viskas rodo, kad šiemet šis rezultatas bus dar labiau pagerintas. Norvegijos viešųjų kelių direkcijos (atsakingos už šalies kelių tinklą) paskelbti duomenys parodė, kad pirmosiomis šių metų savaitėmis elektromobiliai sudarė daugiau nei 96 % visų naujų automobilių pardavimų.
|
Tokiu būdu Norvegija netrukus turės galimybę įrašyti istoriją. Ir tapti pirmąja šalimi pasaulyje, visiškai pašalinusia iš naujų automobilių rinkos benzininius ir dyzelinius automobilius.
Tai, žinoma, nereiškia, kad tradicinių transporto priemonių gatvėse nebeliks. Norvegijos elektrinių transporto priemonių asociacijos (NEVA) duomenimis, 28 % automobilių visoje šalyje yra visiškai elektriniai. Sostinėje Osle šis skaičius viršija 40 %.
„Visa mūsų visuomenė išgyveno šį psichikos pokytį. Aš noriu pasakyti, kad norvegai nėra draugiškesni aplinkai ar labiau linkę daryti tokius dalykus nei kiti. Tai lėmė politika, o žmonės greitai tai suprato ir pakeitė savo mąstymą šia tema“, – sakė NEVA generalinė sekretorė Christina Bu.
Norvegijos Stavangerio universiteto profesoriaus Haraldo Nilso Røstviko teigimu, nuo pasirinkto kelio atgal atsigręžta nebus.
„Elektromobilio pranašumų prieš triukšmingą dyzelinį automobilį yra daugybė. Jis tylus, ekonomiškesnis, gerai atrodo, daugeliui tai savotiškas statuso simbolis, švaru, nereikia keisti alyvos filtro, nereikia atidaryti gaubto“, – vardija Røstvikas.
„Negrįšime prie didelio, triukšmingo, purvino dyzelinio automobilio. Turiu galvoje daugumą iš mūsų. Tai tiesiog nelogiška“.
Kaip dažniausiai būna, realybė nėra juoda ir balta. Pirma, tarp argumentų dėl transporto pertvarkos šalies valdžia mini ir susirūpinimą klimatu. Tuo tarpu Norvegija yra tarp didžiausių naftos ir dujų gamintojų pasaulyje, o Europoje šiuo požiūriu nusileidžia tik Rusijai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Norvegijos vyriausybė tvirtina, kad šalies naftos ir dujų gavyba yra viena ekologiškiausių pasaulyje.
Tačiau ne visi tuo įsitikinę, o Norvegija šiuo klausimu dažnai kaltinama veidmainiavimu ir dvigubais standartais.
Šis argumentas yra dar svarbesnis dėl to, kad iškastinis kuras yra viena iš pagrindinių norvegų turtingumo priežasčių. 2023 m. pajamos iš naftos ir dujų eksporto sudarė maždaug 1,2 trilijono Norvegijos kronų (104 mlrd. eurų), o tai sudarė 63 % visų eksporto pajamų.
Taip pat turime prisiminti, kad ne kiekvienas gali sau leisti tokią automobilių parko politiką, kaip Norvegija.
„Turime prisiminti, kad Norvegija yra viena turtingiausių Europos šalių, galinti sau leisti didelius biudžetus“, – komentuoja olandų banko ING vyresnysis transporto ir logistikos ekonomistas Rico Lumanas.
Kadangi elektros energija gaminama beveik vien hidroelektrinėse, Norvegijoje elektra taip pat yra gana pigi. Todėl elektra varomi automobiliai natūraliai apsimoka dar daugiau.
„Dauguma kitų šalių negali pasiekti šio lygio“, – pažymi Lumanas, remdamasis Vokietijos pavyzdžiu. Šioje šalyje dėl biudžeto suvaržymų staiga buvo atšauktos subsidijos elektromobiliams, o tai gerokai peraugo į elektromobilių pardavimų kritimą.
Tuo tarpu Europos Sąjunga ir atskiros jos narės vis labiau traukiasi nuo klimato ir transporto politikos. Todėl sunku tikėtis, kad ateinančiais metais Norvegijos pavyzdžiu paseks kita Europos šalis.
Šiuo metu Kinija, atrodo, yra arčiausiai to. Valstybė taip pat labai palaiko pertvarką transporte – visiškai elektriniai automobiliai ir hibridai jau sudaro 50 % naujų automobilių pardavimų Kinijoje.
Elektrifikacijos tempai tokie dideli, kad šalis jau keleriais metais lenkia ekspertų prognozes, paskelbtas šio dešimtmečio pradžioje.
