Kai 2007 m. Lietuvoje degalų kaina pasiekė iki tol neregėtas aukštumas, vairuotojai verkė krokodilo ašaromis. Nuo vairuotojų neatsiliko ir nevairuojantys, nes šilumos ir elektros kainos taip pat šovė į dar neregėtas aukštumas. Šiandien pažvelgus į statistiką ir palyginus su dabartinėmis kainomis, anų laikų kainos atrodo juokingos.

Kiek geresni rezultatai – vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių lentelėje: vidutinis darbo užmokestis netolygiai, tačiau padidėjo.

Degalų kaina

Praėjusią savaitę degalų kaina pasiekė naują Lietuvos rekordą – populiariausias 95 markės benzino litras degalinėse kainavo net 5,2 lito už litrą. Kaina atrodo žvėriška, palyginus su 2007 m., kai tos pačios markės benzinas kainavo 3,25 lito už litrą.

Degalų pardavėjai tada ir dabar teigė tą patį, esą degalų kainos augimą lemia neramumai užsienio šalyse ir mažėjantis naftos rezervas. Sprendžiant iš statistikos duomenų, susidaro nuomonė, kad benzino kaina veikia pagal schemą: žingsnis atgal, du – į priekį.

Pavyzdžiui, 2009 m. spalio mėnesį 95 markės benzino kaina už litrą nukrito iki 3,53 lito, kai rugpjūtį jis kainavo 3,74 lito už litrą. Vairuotojai nespėjo pasidžiaugti net mėnesį, kai lapkritį tos pačios rūšies benzinas jau kainavo 3,78 lito už litrą.

Tokia pati situacija kartojosi po to: 2010 m. spalio mėnesį benzinas atpigo iki 4,04 lito. Prieš tai kainavo 4,22 lito. Praėjus dviem mėnesiams, gruodį už litrą benzino buvo prašoma 4,27 lito, o tolygus brangimas tęsėsi iki 2011 m. balandžio, degalų kainos kreivei sustojus ties 4,71 lito už litrą.

Toliau situacija buvo identiška – trumpalaikis atpigimas, po kurio seka šuolis į viršų. Paskutinį kartą degalai Lietuvoje atpigo birželio mėnesį. Iki tol populiariausios rūšies benzino kaina siekė 5,02 lito, o birželį krito iki 4,75 lito. Nuo birželio iki šiol benzino kainos kreivė stiebiasi į viršų, kada ji sustos – neaišku.

Šildymo ir elektros kainos

Šilumos ir elektros kainų statistika lietuvių taip pat nedžiugino.

Remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos statistika, šilumos kaina nuo 1998 m. iki 2006 m. laikėsi gan stabiliai ties 0,11 lito be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už kilovatvalandę (kWh), bet nuo 2006 m. kreivė staigiai šoko į viršų ir kyla iki šiol. Praėjusiais metais vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo 0,23 lito be PVM už kWh.

Vidutinė šilumos kaina 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesį – 0,25 lito be PVM už kWh. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 0,27 lito be PVM už kWh.

Panaši situacija ir elektros energijos sektoriuje. VKEKK parengta statistika rodo, kad nuo 2008 m. elektros energijos kainos kreivė už kilovatvalandę kyla iki šiol. Jei 2008 m. vidutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams buvo 0,25 lito be PVM už kWh, tai 2011 m. vidutinė elektros energijos kaina siekė 0,35 lito be PVM už kWh.

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos buitiniai vartotojai už elektros energiją moka daugiausia. 2011 m. vidutinė elektros energijos kaina Latvijoje – 0,33 lito be PVM už kWh, Estijoje – 0,24 lito be PVM už kWh. Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių esame devinti pagal elektros energijos pigumą. Bendras ES vidurkis – 0,44 lito be PVM už kWh.

Minimali alga didėjo minimaliai

MMA – anot Statistikos departamento, jį gauna apie 20 proc. šalies gyventojų – nuo 2007 metų nežymiai didėjo du kartus. Pirmąjį kartą – nuo 700 iki 800 litų, antrąjį – nuo 800 iki 850 litų.

Šiek tiek geresni skaičiai – vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių statistikoje. 2007 m. vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1802,4 lito. Praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 2045,9 lito. Šių metų antro ketvirčio statistikos duomenys skelbia, kad vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 2153,6 lito.

Komentarai (11)