Žalių rodyklių naikinimo metas: sankryžose teks iš esmės keisti eismą (42)
Degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę leidžiančių sukti žalių rodyklių Lietuvos sankryžose vis mažės, kol liks mažuma.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prie šviesoforo įrengta net ir degant raudonam šviesoforo signalui leidžianti pasukti į dešinę lentelė su žalia rodykle Lietuvos vairuotojams šmėžuoja daugybėje sankryžų ir, regis, tapo neatsiejama transporto organizavimo sistemos dalimi. Vis dėlto pernai pasirodžiusios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės skelbia, kad tokių lentelių Lietuvoje vis mažės. Neliepiama nukabinti visų lentelių, tačiau taisyklėmis bus vadovaujamasi įrengiant naujas arba rekonstruojant senas šviesoforais reguliuojamas sankryžas.
Lentelių mažės, nes įrodyta, kad jų keliama žala yra daug didesnė, nei teikiama nauda.
Vairuotojai – vorai?
Anksčiau galiojusios lentelių įrengimo taisyklės iš esmės nebuvo blogos, tačiau jas įrengiantys specialistai neretai spjaudavo į kai kuriuos taisyklių punktus ir miestuose lentelių prikabino kone kiekvienoje sankryžoje.
„Kai kuriose sankryžose vairuotojai atsiduria tokiose situacijose, kai turi turėti kone aštuonias akis kaip voras, kad apžvelgtų visą sankryžą. Jei įvyksta eismo įvykis, kaltiname tik vairuotoją, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad eismo reguliavimo sistema nėra gera“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę sukantys vairuotojai gali trukdyti iš kairės pusės tiesiai važiuojančiam transportui, iš priekio į kairę sukančioms mašinoms bei iš dešinės pusės važiuojančioms ir sankryžoje apsisukančioms. O kur dar pėstieji ir dviratininkai? Norint tokią sankryžą įveikti reikia ne tik žinoti Kelių eismo taisykles, bet ir turėti įgūdžių bei neblogą reakciją.
Išradėjai – vokiečiai
Eismo reguliavimo žinovai pasakoja, kad žalia rodyklė – Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) išradimas, padarytas daugiau nei prieš 30 metų. Kai susivienijo padalytos Vokietijos, dėl rodyklių kilo aistringos diskusijos, kuriose triumfavo rodyklės šalininkai. Rodyklė išgyveno, bet ženkliuko įrengimo taisyklės tapo labai griežtos, o ir pasinaudoti rodyklės suteikiama privilegija galima tik sustojus kaip prie „Stop“ ženklo.
VDR gimusi mada išplito ir kituose Sovietų Sąjungos kontroliuojamose šalyse, todėl šias lenteles galima pamatyti ne tik Lietuvoje. Vis dėlto daugelį į Lietuvą užsukusių Europos vairuotojų tokie ženklai glumina, net ir pačius vokiečius. Jų šalyje rodyklės įrengiamos tik ypatingais atvejais, kai įsitikinama, kad dėl jų negali kilti nė menkiausio pavojaus. Todėl net ir kai kuriuose didžiausiuose Vokietijos miestuose tokius ženkliukus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Lentelės su rodyklėmis įrengiamos tikintis, kad jos labai padidins transporto srautų pralaidumą. Vis dėlto specialistai teigia, kad nuomonė apie žalių rodyklių naudą gerokai perdėta.
„Tyrimai parodė, kad rodyklės labai didelės įtakos transporto srautų pralaidumui neturi, o saugumą sumažina labai smarkiai“, – sakė N.Abukauskas.
Teks koreguoti eismą
Rodyklių užtarėjai teigia, kad šio ženklo įrengimą reglamentuojančias Kelių šviesoforų įrengimo taisykles rašę specialistai pernelyg nesivargino ir kai kuriuos punktus tiesiog nurašė nuo kitų valstybių taisyklių. Todėl gali kilti dviprasmiškų situacijų, kai kuriose sankryžose teks iš esmės keisti eismo srautų judėjimą.
Pavyzdžiui, taisyklėse numatyta, kad rodykle bus galima pasinaudoti tik pirmąja eismo juosta važiuojantiems vairuotojams. Todėl teks koreguoti srautus Kauno Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžoje, nes važiuojant nuo Nemuno salos į Birštono gatvę, į dešinę galima pasukti iš dviejų eismo juostų. Kol kas dar nenuspręsta, ką daryti šiuo atveju. Variantai greičiausiai yra du: antra juosta neleisti sukti į dešinę arba naikinti ženkliuką su rodykle.
Kitas pavyzdys – Jonavos gatvės ir Šiaurės prospekto sankryža. Pagal taisykles iš Jonavos gatvės į Šiaurės prospektą leidžianti pasukti rodyklė yra negalima, nes ja pasinaudoję vairuotojai kirs pėsčiųjų perėją, tačiau visiems aišku, kad, panaikinus rodyklę, nekantriausi vairuotojai ims kirsti kampą per šalia sankryžos esančią parduotuvės aikštelę. Ar taip bus saugiau?
Lenteles naikins pamažu
Žalių rodyklių skaičiaus mažėjimo vairuotojai galbūt ir nepajautė, nes taisyklės nenurodo iškart peržiūrėti eismo reguliavimą visose šalies sankryžose. Pokyčiai pasijus pamažu. Pirmiausia jie palies naujas ir rekonstruojamas sankryžas.
„Daug kas priklauso nuo savivaldybių valios. Manau, kad rodyklių mažės pamažu, kad nebūtų revoliucijos ir žmonės galėtų apsiprasti. Juk tiek laiko pratinome, kad tos lentelės yra, tad dabar vienu metu visų niekas nedrįstų nuimti“, – kalbėjo N.Abukauskas.
„Tikrai neturime finansinių galimybių pagal naujas rekomendacijas padaryti pakeitimus visose miesto sankryžose. vis dėlto, renovuojant ir įrengiant naujas sankryžas, naujomis taisyklėmis tikrai vadovausimės“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Žalia rodyklė
Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
Lentelių mažės, nes įrodyta, kad jų keliama žala yra daug didesnė, nei teikiama nauda.
Vairuotojai – vorai?
Anksčiau galiojusios lentelių įrengimo taisyklės iš esmės nebuvo blogos, tačiau jas įrengiantys specialistai neretai spjaudavo į kai kuriuos taisyklių punktus ir miestuose lentelių prikabino kone kiekvienoje sankryžoje.
„Kai kuriose sankryžose vairuotojai atsiduria tokiose situacijose, kai turi turėti kone aštuonias akis kaip voras, kad apžvelgtų visą sankryžą. Jei įvyksta eismo įvykis, kaltiname tik vairuotoją, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad eismo reguliavimo sistema nėra gera“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę sukantys vairuotojai gali trukdyti iš kairės pusės tiesiai važiuojančiam transportui, iš priekio į kairę sukančioms mašinoms bei iš dešinės pusės važiuojančioms ir sankryžoje apsisukančioms. O kur dar pėstieji ir dviratininkai? Norint tokią sankryžą įveikti reikia ne tik žinoti Kelių eismo taisykles, bet ir turėti įgūdžių bei neblogą reakciją.
Išradėjai – vokiečiai
Eismo reguliavimo žinovai pasakoja, kad žalia rodyklė – Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) išradimas, padarytas daugiau nei prieš 30 metų. Kai susivienijo padalytos Vokietijos, dėl rodyklių kilo aistringos diskusijos, kuriose triumfavo rodyklės šalininkai. Rodyklė išgyveno, bet ženkliuko įrengimo taisyklės tapo labai griežtos, o ir pasinaudoti rodyklės suteikiama privilegija galima tik sustojus kaip prie „Stop“ ženklo.
VDR gimusi mada išplito ir kituose Sovietų Sąjungos kontroliuojamose šalyse, todėl šias lenteles galima pamatyti ne tik Lietuvoje. Vis dėlto daugelį į Lietuvą užsukusių Europos vairuotojų tokie ženklai glumina, net ir pačius vokiečius. Jų šalyje rodyklės įrengiamos tik ypatingais atvejais, kai įsitikinama, kad dėl jų negali kilti nė menkiausio pavojaus. Todėl net ir kai kuriuose didžiausiuose Vokietijos miestuose tokius ženkliukus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Lentelės su rodyklėmis įrengiamos tikintis, kad jos labai padidins transporto srautų pralaidumą. Vis dėlto specialistai teigia, kad nuomonė apie žalių rodyklių naudą gerokai perdėta.
„Tyrimai parodė, kad rodyklės labai didelės įtakos transporto srautų pralaidumui neturi, o saugumą sumažina labai smarkiai“, – sakė N.Abukauskas.
Teks koreguoti eismą
Rodyklių užtarėjai teigia, kad šio ženklo įrengimą reglamentuojančias Kelių šviesoforų įrengimo taisykles rašę specialistai pernelyg nesivargino ir kai kuriuos punktus tiesiog nurašė nuo kitų valstybių taisyklių. Todėl gali kilti dviprasmiškų situacijų, kai kuriose sankryžose teks iš esmės keisti eismo srautų judėjimą.
Pavyzdžiui, taisyklėse numatyta, kad rodykle bus galima pasinaudoti tik pirmąja eismo juosta važiuojantiems vairuotojams. Todėl teks koreguoti srautus Kauno Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžoje, nes važiuojant nuo Nemuno salos į Birštono gatvę, į dešinę galima pasukti iš dviejų eismo juostų. Kol kas dar nenuspręsta, ką daryti šiuo atveju. Variantai greičiausiai yra du: antra juosta neleisti sukti į dešinę arba naikinti ženkliuką su rodykle.
Kitas pavyzdys – Jonavos gatvės ir Šiaurės prospekto sankryža. Pagal taisykles iš Jonavos gatvės į Šiaurės prospektą leidžianti pasukti rodyklė yra negalima, nes ja pasinaudoję vairuotojai kirs pėsčiųjų perėją, tačiau visiems aišku, kad, panaikinus rodyklę, nekantriausi vairuotojai ims kirsti kampą per šalia sankryžos esančią parduotuvės aikštelę. Ar taip bus saugiau?
Lenteles naikins pamažu
Žalių rodyklių skaičiaus mažėjimo vairuotojai galbūt ir nepajautė, nes taisyklės nenurodo iškart peržiūrėti eismo reguliavimą visose šalies sankryžose. Pokyčiai pasijus pamažu. Pirmiausia jie palies naujas ir rekonstruojamas sankryžas.
„Daug kas priklauso nuo savivaldybių valios. Manau, kad rodyklių mažės pamažu, kad nebūtų revoliucijos ir žmonės galėtų apsiprasti. Juk tiek laiko pratinome, kad tos lentelės yra, tad dabar vienu metu visų niekas nedrįstų nuimti“, – kalbėjo N.Abukauskas.
„Tikrai neturime finansinių galimybių pagal naujas rekomendacijas padaryti pakeitimus visose miesto sankryžose. vis dėlto, renovuojant ir įrengiant naujas sankryžas, naujomis taisyklėmis tikrai vadovausimės“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Žalia rodyklė
Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
(16)
(0)
(0)