Šalis, kur net lietuviškieji kelių gaideliai pasijustų žvirbliais (5)
Yra tokia vieta, kurioje net pats kultūringiausias tos šalies pilietis pratrūksta keiksmais. Tai – automobilis. Statistikos duomenimis, tos šalies piliečiams prie vairo neprilygsta joks europietis. O juk norint atsipalaiduoti ir vairuoti ne tik mandagiau, bet ir saugiau reikėtų tiek nedaug.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Italijos automobilių klubo (ACI) duomenimis, kiekvienas vairuotojo pažymėjimą turintis italas automobilyje praleidžia vidutiniškai 443 valandas per metus. Tai daugiau kaip 18 parų.
Tačiau kai kuriuose miestuose automobilio salonas – rimtas namų svetainės konkurentas. Štai Romos gyventojai per metus prie vairo praleidžia 503, milaniečiai – 498 valandas. Maždaug trečdalį laiko, po pusvalandį kiekvieną darbo dieną, jie sugaišta automobilių spūstyse.
Per tiek laiko būtų galima išklausyti kone visą bakalauro studijų semestrą.
Tačiau italai prie vairo anaiptol nestudijuoja. Jie kalba telefonu, siunčia žinutes, naršo internete, klausosi radijo, nervinasi, keikiasi, rėkia ir nuolat lenktyniauja. Toks elgesys jiems pelnė nepatikimiausių ir nesaugiausių vairuotojų Europoje karūną.
Negana to, ACI ekspertai apskaičiavo, kad 500 valandų automobilyje kiekvienam vairuotojui atsieina 1300 eurų (4488 litus) per metus. Padauginus iš vairuotojų skaičiaus išeina pribloškima suma – 40 mlrd. eurų (138 mlrd. litų) per metus.
Prie vairo – pikti ir girti
Prancūzijos autostradų kompanijos „Vinci Autoroutes“ užsakymu tyrimą atlikusi tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Ipsos“ nustatė, kad prasčiausi vairuotojai važinėja Italijos keliais.
Greičio apribojimų ir kelių eismo taisyklių nesilaikymas, pavojingi manevrai, neatidumas, pykčio protrūkiai, keiksmažodžiai ir jokio mandagumo. Taip būtų galima apibendrinti tyrimo rezultatus. Žinoma, galima ginčytis iki nukritimo, bet tam reikėtų daugiau tyrimų.
Daugiau kaip septynis tūkstančius gyventojų iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos ir Švedijos apklaususi bendrovė nustatė, kad daugelį jų vairuojant apima liūdesys.
O italų liūdesys anaiptol nekamuoja. Atvirkščiai. Italų mandagumas sėdus prie vairo išgaruoja it ryto rasa, jį pakeičia pyktis ir agresija.
Dauguma avarijų visose apklausoje dalyvavusiose šalyse įvyksta padauginus alkoholio ir kvaišalų, dėl per didelio greičio arba dėl neatidumo.
O italai, nors ir pripažįsta kartais besielgiantys pavojingai, save laiko gerais vairuotojais ir savo įgūdžius vertina aštuoniais balais. Geriau nei palyginti drausmingi švedai.
Ydingus italų vairavimo įpročius atskleidžia ir Europos Sąjungos finansuotas penkerius metus trukęs projektas DRUID (Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ir medikamentų). Italams šiame projekte atiteko dažniausiai nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų apdovanojimas.
Kalti genai ir aplinka?
Draudimo kompanijos „Direct Line“ atliktas tyrimas atskleidė tokį vairuojančių italų portretą: nervinasi ir keikiasi.
Kompanijos duomenimis, vairuodami nuolatos keikiasi 63 procentai italų.
Beveik septynis kartus iš dešimties užgaulūs žodžiai ar frazės skrieja kito vairuotojo atžvilgiu, triskart iš dešimties vairavimo pažymėjimą išdavusiems instruktoriams, o 11 procentų atvejų – vairuotojo motinai ar sesei.
Beveik pusė italų į keiksmus atsako dar riebesniais žodžiais, o kone trečdalis atsako arba žodžius palydi iškeldami vidurinį pirštą.
Kas gi jiems sukelia tokį pyktį? Lenkiantys, greitį viršijantys, prieš nosį užlendantys vairuotojai. O posūkio nerodantys vairuotojai italams neužkliūva.
Apibendrinant galima sakyti, kad italai nepakantūs tokiems pat vairuotojams, kokie yra patys. Tačiau italai teisinasi, kad jie kitaip vairuoti tiesiog negali, nes toks jų temperamentas, charakteris, o kai kas net kaltę suverčia genetiniam paveldui.
Psichologai taip pat pataria keiksmų vairuojant per daug nesureikšminti, nes jie nieko nereiškia, o padeda išsikrauti.
Vis dėlto italai pripažįsta, kad kone kiekvienas, sėdęs prie vairo, jaučiasi lyg lenktynininkas. Matyt, neatsitiktinai geriausius sportinius automobilius pasaulyje sukūrė būtent italai.
Jie taip pat pabrėžia, kad Italijos keliuose vairuoja ne tik čia gimę ir augę žmonės. Netgi statistiškai drausmingesni ir kultūringesni šveicarai, vokiečiai ar anglai, vos kirtę Italijos sieną, virsta greitais ir įsiutusiais.
Apsvaigę nuo telefonų
Tokie italų vairavimo įpročiai lėmė tragiškus rezultatus. 2001 metais Italijos keliuose įvyko 263 tūkst. avarijų, per jas buvo sužeista daugiau kaip 373 tūkst. žmonių. Žuvusiųjų skaičius perkopė septynis tūkstančius.
Valdžia puolė ieškoti būdų, kaip sumažinti siaubingus skaičius, ir prieš penkerius metus sugriežtino taisykles.
Draudimai davė rezultatų. 2012 m. avarijų skaičius sumažėjo iki 186,7 tūkst., sužeistųjų iki 264,7 tūkst., o žuvusiųjų iki 3653 – tai beveik perpus mažiau negu prieš vienuolika metų.
Pagrindinė nelaimių kelyje priežastis lieka alkoholis, tačiau ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu atsirado už alkoholį pavojingesnis dėmesio trikdytojas.
„Ford Europa“ atlikto tyrimo duomenimis, 61 proc. italų vairuodami naudojasi telefonu. Vidutinis rodiklis Europoje – 48 proc.
„Nuo alkoholio apsvaigusių italų statistika kraupi. Tačiau labiau nei alkoholis mane gąsdina naujojo tūkstantmečio kvaišalai – išmanieji telefonai“, – sakė kelių policijos draugų asociacijos „Asaps“ prezidentas Giordano Biserni.
Jo teigimu, nusiųsti trumpąją žinutę – tai beveik penkioms sekundėms atitraukti akis nuo kelio. Važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu tai reikštų pervažiuoti visą futbolo aikštę užrištomis akimis.
„Dabar egzistuojančių bausmių akivaizdžiai nepakanka“, – įsitikinęs G. Biserni.
Panašiai mano ir vyriausybė, pateikusi Deputatų Rūmams svarstyti kelių eismo taisyklių pakeitimų ir griežtesnių draudimų bei baudų projektą.
Jame numatytas ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas iki gyvos galvos už itin sunkius nusikaltimus keliuose.
Bakalauras prie vairo
Tačiau vairuoti kultūringiau ir saugiau gali padėti ne tik griežtesnės bausmės. Vairuotojų įpročius ir avaringumą išanalizavusi draudimo bendrovė „Direct Line“ pastebėjo, kad 63 proc. avarijų nepadariusiųjų automobilyje klausosi mėgstamos muzikos ir dainuoja.
Pasirodo, balsu traukiama širdžiai miela daina atpalaiduoja ir pakelia nuotaiką, o tai teigiamai veikia ir vairavimo būdą.
Tokiai versijai pritaria ir britų mokslininkai.
Tačiau jie teigia, kad muzikos klausymas sumažina nuobodulį ir padeda būti budresniems tik patyrusiems vairuotojams.
Jų atliktas tyrimas parodė, kad vairuotojai naujokai klausydamiesi muzikos daro daugiau klaidų, todėl pirmus dvejus metus automobilyje magnetolos geriau nejungti.
Psichologai sako, kad kitas būdas ramiai, saugiai ir kartu naudingai leisti laiką prie vairo – klausytis garsinių knygų. Tai padeda sutelkti dėmesį ne į pakrikusį eismą ir prieš nosį lendantį automobilį, o į siužetą ir kelionę paverčia ne streso šaltiniu, o malonumu.
O jei Romos ar Milano vairuotojas automobilyje klausytųsi, pavyzdžiui, garsinių verslo knygų, per aštuonerius metus išklausytų tiek akademinių valandų, kiek reikia universiteto bakalauro diplomui gauti.
