Siaučiant brokuotų oro pagalvių skandalui susipažinkime išsamiau su šia dabar jau įprasta technologija.

Dau­ge­liui vai­ruo­to­jų saugos oro pa­gal­vė dabar yra svar­bi ir įprasta au­to­mo­bi­lio sau­gos sis­te­mos da­lis, at­ro­dy­tų „ste­buk­lin­gai“ iš­si­sklei­džian­ti, kai jos la­biau­siai rei­kia, ir ga­lin­ti iš­gel­bė­ti ke­lei­vių gy­vy­bę ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų me­tu. Vis­kas lyg ir pui­ku, bet ste­buk­lais tai tik­rai ne­kve­pia.

Nors oro pa­gal­vių vei­ki­mo prin­ci­pas at­ro­do ne­su­dė­tin­gas – da­vik­liai už­fik­suo­ja smū­gį, per­duo­da sig­na­lą cent­ri­nei ste­bė­ji­mo sis­te­mai, o ji ak­ty­vuo­ja saugos oro pa­gal­vę, vis dėl to moks­li­nin­kams ki­lo daug klau­si­mų.

Jiems bu­vo sun­ku nu­spręs­ti, kur ir kaip į au­to­mo­bi­lį įdė­ti su­spaus­tas du­jas, kad jos iš­si­lai­ky­tų vi­sus eksp­loa­ta­vi­mo me­tus, kaip ap­sau­go­ti ke­lei­vių au­sis nuo spro­gi­mo gar­so, kaip oro pa­gal­vė tu­rė­tų veik­ti esant skir­tin­gai oro tem­pe­ra­tū­rai.

1987 m. „Porsche 944“ tapo pirmuoju automobiliu, kurio standartinėje įrangoje atsirado oro pa­gal­vės vairuotojui ir keleiviui, o 1998 m. dau­ge­ly­je ša­lių bu­vo priim­tas įsta­ty­mas, ku­riuo re­mian­tis vi­suo­se nau­juo­se leng­vuo­siuo­se au­to­mo­bi­liuo­se tu­rė­jo bū­ti įmon­tuo­tos saugos oro pa­gal­vės, dar po me­tų – ir kro­vi­niuo­se.

Oro pa­gal­vė ak­ty­vuo­ja­ma iš­šo­vus pi­ro­pat­ro­ną į di­de­lio at­spa­ru­mo oro ba­lio­ną, ku­ris su­švel­ni­na smū­gį, o pa­gal­vė iš­si­sklei­džia per 25-ąją se­kun­dės da­lį.

Sis­te­mo­je esan­ti nat­rio rūgš­tis iš­kart rea­guo­ja su ka­lio nit­ra­tu ir iš­ski­ria mil­ži­niš­ką karš­tų azo­to du­jų kie­kį, ku­rios pri­pu­čia oro pa­gal­vę 322 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu ir po se­kun­dės pra­de­da bliūkš­ti dėl jo­je esan­čių sky­lių.

Tie­sa, vos iš­si­sklei­dus oro pa­gal­vei, pa­sklin­da mil­te­liai. Pa­si­ro­do, tai ne kas ki­ta, o ku­ku­rū­zų mil­tų ar­ba tal­ko mil­te­lių da­lis, sau­gan­ti oro pa­gal­vių minkš­tu­mą ir lanks­tu­mą.

Komentarai (0)