Kodėl Švedijos keliai – saugiausi pasaulyje? (0)
Švedijos valdžia gali didžiuotis saugiausiais pasaulyje keliais. Šis pasiekimas atrodo dar įspūdingiau prisimenant tai, kad aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje situacija buvo toli gražu nepavydėtina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1997 m. Švedijoje pradedant įgyvendinti naują saugaus eismo planą „nulinis matomumas“ jau per pirmus trejus metus žuvusių keliuose skaičių pavyko sumažinti dvigubai. 2012 m. avarijoje žuvo tik vienas jaunesnis nei 7 metų vaikas, palyginimui – 1970 m. tokių aukų buvo net 58.
Nors lyginant su aštuntuoju dešimtmečiu automobilių skaičius Švedijos keliuose ir jų nuvažiuotas atstumas padvigubėjo situacija pasikeitė neatpažįstamai. Jei prieš tris dešimtmečius žuvusių eismo įvykiuose skaičius dažnai perkopdavo 700, tai pavyzdžiui, 2013 m. keliuose žuvo vos 264 žmonės.
Šis rekordiškai mažas skaičius taip pat reiškia tik 3 žūtis 100 tūkst. gyventojų, o tai mažiau netik už 11,4 santykinį žūčių kiekį JAV, bet pastebimai lenkia ir 5,5 siekiantį ES vidurkį.
Taigi kaip Švedijai pavyko to pasiekti? „Mes daugiau orientuojamės į inžinerinius sprendimus, o ne bandome baudomis priversti laikytis taisyklių“, – neseniai duotame interviu „CityLab“ žurnalistams kalbėjo vyriausybės eismo saugumo strategas Mattsas-Ake Belinas.
Savo kelius Švedija pertvarkė orientuodamasi visų pirma į saugumą, o ne greitį ar patogumą. Dėl šios priežasties atsirado ir taip vadinami „2+1" tipo keliai. Juose viena važiuoti viena kryptimi yra skirta viena eismo juosta, kita – dvi.
Išdėstymas, kuria kryptimi važiuojantiems yra skirtos dvi juostos, keičiasi kas keletą kilometrų. Taip eismo dalyviai gali vieni kitus aplenkti nerizikuodami susidurti kaktomuša, rašo economist.com.
Šis inžinerinis sprendimas per pirmuosius 10 „nulinis matomumas“ kampanijos metų leido išgelbėti maždaug 145 gyvybes Švedijos keliuose.
Švedijoje taip pat buvo įrengta 12,600 saugesnių pėsčiųjų perėjų. Tam pastatyti nauji tiltai, įrengti šviečiantys ženklai ir saugaus eismo kalneliai. Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus tai leido dvigubai sumažinti pėsčiųjų žūčių skaičių.
Šalis nusprendė sumažinti maksimalų greitį miestuose ir gausiai apgyvendintose vietovėse, taip pat įrengė kelio atitvėrimus, kurie apsaugo dviratininkus. Padėjo ir sugriežtinta girtų vairuotojų kontrolė.
Natūralu, kad kitos šalys analizuoja Švedijos saugaus eismo modelį. Niujorkas taip pat ėmėsi plano „nulinis matomumas“, kurio sudėtinėmis dalimis tapo mažesnio greičio zonos ir griežtesnė greičio apribojimų kontrolė.
Dėl minėtų sprendimų šiame mieste pereiti gatvę tapo kaip niekad saugu. Praėjusiais metais eismo įvykiuose Niujorke žuvo 131 pėsčiasis ir tai yra mažiausias rodiklis istorijoje.
Ar įmanoma dar labiau priartėti prie nulio žuvusiųjų eismo įvykiuose rodiklio? Daugelis ekspertų mano, kad tai pasiekti leis autonominiai automobiliai.
Inžinerija efektyviau už prievartą
Nors lyginant su aštuntuoju dešimtmečiu automobilių skaičius Švedijos keliuose ir jų nuvažiuotas atstumas padvigubėjo situacija pasikeitė neatpažįstamai. Jei prieš tris dešimtmečius žuvusių eismo įvykiuose skaičius dažnai perkopdavo 700, tai pavyzdžiui, 2013 m. keliuose žuvo vos 264 žmonės.
Šis rekordiškai mažas skaičius taip pat reiškia tik 3 žūtis 100 tūkst. gyventojų, o tai mažiau netik už 11,4 santykinį žūčių kiekį JAV, bet pastebimai lenkia ir 5,5 siekiantį ES vidurkį.
Taigi kaip Švedijai pavyko to pasiekti? „Mes daugiau orientuojamės į inžinerinius sprendimus, o ne bandome baudomis priversti laikytis taisyklių“, – neseniai duotame interviu „CityLab“ žurnalistams kalbėjo vyriausybės eismo saugumo strategas Mattsas-Ake Belinas.
Išvengia pavojingiausių avarijų
Savo kelius Švedija pertvarkė orientuodamasi visų pirma į saugumą, o ne greitį ar patogumą. Dėl šios priežasties atsirado ir taip vadinami „2+1" tipo keliai. Juose viena važiuoti viena kryptimi yra skirta viena eismo juosta, kita – dvi.
Išdėstymas, kuria kryptimi važiuojantiems yra skirtos dvi juostos, keičiasi kas keletą kilometrų. Taip eismo dalyviai gali vieni kitus aplenkti nerizikuodami susidurti kaktomuša, rašo economist.com.
Šis inžinerinis sprendimas per pirmuosius 10 „nulinis matomumas“ kampanijos metų leido išgelbėti maždaug 145 gyvybes Švedijos keliuose.
Švedijoje taip pat buvo įrengta 12,600 saugesnių pėsčiųjų perėjų. Tam pastatyti nauji tiltai, įrengti šviečiantys ženklai ir saugaus eismo kalneliai. Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus tai leido dvigubai sumažinti pėsčiųjų žūčių skaičių.
Niujorkas ima pavyzdį
Šalis nusprendė sumažinti maksimalų greitį miestuose ir gausiai apgyvendintose vietovėse, taip pat įrengė kelio atitvėrimus, kurie apsaugo dviratininkus. Padėjo ir sugriežtinta girtų vairuotojų kontrolė.
Natūralu, kad kitos šalys analizuoja Švedijos saugaus eismo modelį. Niujorkas taip pat ėmėsi plano „nulinis matomumas“, kurio sudėtinėmis dalimis tapo mažesnio greičio zonos ir griežtesnė greičio apribojimų kontrolė.
Dėl minėtų sprendimų šiame mieste pereiti gatvę tapo kaip niekad saugu. Praėjusiais metais eismo įvykiuose Niujorke žuvo 131 pėsčiasis ir tai yra mažiausias rodiklis istorijoje.
Ar įmanoma dar labiau priartėti prie nulio žuvusiųjų eismo įvykiuose rodiklio? Daugelis ekspertų mano, kad tai pasiekti leis autonominiai automobiliai.
(33)
(5)
(28)