Nuo smūgio nulėkė automobilyje pasodinto manekeno galva – jei į tokią avariją būtų pakliuvęs žmogus, jis būtų žuvęs akimirksniu.
Šįkart avarija buvo surežisuota – dramatišku eksperimentu „Lietuvos geležinkeliai“ pademonstravo, kas nutinka, kai susiduria traukinys ir automobilis.
Negana to, įvykęs eksperimentas buvo tik labai švelni tikros nelaimės versija. Per bandymą lokomotyvas važiavo vos apie 40 km/val. greičiu, nors paprastai prekiniai traukiniai važiuoja 80 km/val, o keleiviniai – net 120 km/val. greičiu.
Be to, šįkart į stovintį automobilį trenkėsi tik dviejų lokomotyvų 260 tonų svėręs sąstatas, o paprastai geležinkeliais rieda gerokai sunkesni sąstatai, kurių stabdymo kelias nepalyginamai ilgesnis.
Net pastebėjęs automobilį ant pervažos, traukinio mašinistas neturi jokių galimybių staigiai sustabdyti įsibėgėjusį sąstatą.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas patvirtino, kad įprastomis sąlygomis traukinio stabdymo kelias siekia bent kilometrą.
„Esame užfiksavę savo kameromis, kaip vairuotojai važiuoja per pervažą degant raudonam signalui ar praneria pro užtvarus. Tikimės, kad šitas vaizdas privers žmones susimąstyti. Traukinys – ne automobilis, jis negali nusukti ar greitai sustoti“, – tvirtino jis.
Birželio 3-oji šiemet paskelbta Tarptautine saugaus elgesio pervažose diena.
„Lietuvoje yra 545 pervažos ir nėra metų, kad jose nenutiktų nelaimių. Pernai Lietuvos pervažose įvyko 16 įvykių, kuriuose žuvo 5 asmenys.
Šiemet – 2 įvykiai, kurių metu žuvo 1 žmogus. Visi eismo įvykiai pervažose kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltės. Siekiame, kad tokių beprasmių žūčių šalyje neliktų“, – teigė vyriausiasis „Lietuvos geležinkelių“ saugos inspektorius Andrius Janušauskas.
„Nėra metų, kad Lietuvoje pervažose nežūtų ar nebūtų sužaloti žmonės.
Svarbu tai, kad visi įvykiai jose įvyksta dėl vairuotojų, ar pėsčiųjų, kurie, tyčia ar netyčia, pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Mūsų tikslas, kad mirčių ir sužalojimų mūsų šalies pervažose neliktų.
Susidūrimu siekėme parodyti, koks trapus yra automobilis prieš lokomotyvą. Lokomotyvas važiavo tik 40 kilometrų per valandą greičiu ir to greičio pakako sumaitoti automobiliui“, – tvirtino V.Gudas. - Taip pat reikėtų nepamiršti, kad realybėje traukinį sudaro ne tik lokomotyvas, bet ir vagonai su kroviniais ar keleiviais.
Smūgio jėga būna žymiai didesnė, o pasekmės itin skaudžios.
Vairuotojams, kertantiems geležinkelį, skubantiems, manantiems, kad traukinys dar toli ir jiems pavyks suspėti, matyt, derėtų atsiminti, kad traukinys su jų automobiliu gali padaryti tą patį, ką jų automobilis su paprasčiausia skardine.“
Pavojingiausios pervažos yra stebimos vaizdo kamerų, prie jų pastatyti specialūs įspėjamieji stendai, nuolat rengiame saugaus eismo pamokėles mažiesiems Geležinkelių muziejaus lankytojams.
Lietuvoje yra net 545 pervažos. V.Gudo manymu, saugoti gyvybes ir sveikatą padėtų vien jų skaičiaus mažinimas.
„Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet sumoka ženklias sumas degalų akcizo, šie mokesčiai paskui grįžta automobilių keliams tvarkyti, o geležinkelių nepasiekia.
Būtų puiku, jei galėtume šias lėšas panaudoti dviejų lygių pervažoms įrengti – tuomet automobilių eismas galėtų būti vykdomas po geležinkeliu.
Vairuotojams nereikėtų laukti prie pervažų, traukiniams – prieš jas mažinti greičio, sutrumpėtų kelionės, padidėtų geležinkelių saugumas, sumažėtų beprasmių mirčių ir sužalojimų“, – tvirtino jis.
Praėjusių metų pabaigoje Europos geležinkelių agentūra paskelbė 2013 m. Europos šalių eismo saugos ataskaitą.
Pagal didelių eismo įvykių geležinkelių sektoriuje skaičių Lietuva per metus pakilo iš 12 į 8 vietą ir patenka į saugiausių Europos šalių dešimtuką.
