Kaip sužinoti, ar jūsų automobilio rida suklastota?  (30)

Už automobilio ridos klastojimą gali grėsti kalėjimas. Tokias Baudžiamojo kodekso pataisas jau priėmė Seimas. Tačiau ar įmanoma sužinoti tikrąją automobilio ridą? Taip.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tiesa, tai nėra paprasta. Ne paslaptis, kad daug automobilių Lietuvoje važinėja su atsuktais odometrais. Mat, kad ir kokio amžiaus jie parduodami, sunku rasti tokį, kurio rida viršytų 300 tūkst. kilometrų.

Nors net neįgudusiam pirkėjui akivaizdu, kad 7 metus po Vokietiją važinėjęs dyzelinis universalas turėjo nuriedėti bent pusę milijono.

Skaičius pagerino pats

Atsukti ridą jau tapo nerašyta pardavėjų taisykle. Pirkėjai, net tai žinodami, žvilgčioja į odometrą, kad paskui nebūtų gėda prieš kaimynus.

„Møller Auto Vilnius“ direktorius Tomas Deržanauskas prisiminė, kaip kartą vienas vairuotojas nusipirko 160 tūkst. kilometrų nuvažiavusį 5 metų automobilį.

„Jam apsilankius servise sužinojome, kad jis pats atsisuko ridą iki 60 tūkst. kilometrų. Klausėme, kodėl?

Sako: „Kad geriau atrodyčiau prieš kaimynus, juk automobilis – kaip naujas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo T.Deržanauskas.

Vis dėlto dėl pardavėjų klastočių vairuotojai nebesupranta, kaip išties atrodo tam tikrą kilometrų skaičių nuriedėjęs automobilis.

„Kartą klientas atvyko pasitikrinti ridos: BMW 730 rida skydelyje siekė beveik 600 tūkst. kilometrų ir vairuotojas nepatikėjo, kad ji reali.

Klausė, gal kur nors klaida, kad rodo per daug. Bet patikrinus paaiškėjo, kad rida visiškai teisinga“, – tvirtino „Krasta Auto“ servisų tinklo vystymo direktorius Laurynas Sivilevičius.

Užuomina apie remontą

L.Sivilevičius su šypsena prisiminė ir kitą atvejį, kai pardavėjas ne tik apgavo pirkėją, bet ir pats išdavė savo melą.

„Pardavėjas tikino, kad rida nekoreguota. Norėdamas tai įrodyti pateikė serviso knygelę, tačiau joje duomenys skyrėsi nuo automobilio prietaisų skydelio.

Paaiškėjo, kad pardavėjas netyčia padavė „ne tą“ knygelę – tai patvirtino ir paties automobilio elektroninės sistemos“, – pasakojo L.Sivilevičius.

Nepaisant to, vairuotojai vis dar nepraranda vilties nusipirkti automobilį su iš tiesų maža rida. Į oficialų BMW saloną kasdien atvyksta 4 ar 5 žmonės su prašymu patikrinti ridą.

„Rida išlieka svarbus rodiklis. Automobiliui perkopus 200 tūkst. kilometrų ribą ir artėjant link 300 tūkstančių, vis dažniau prireiks didesnio remonto – dalys dėvisi ir nori nenori pasiekia ribą, kai jas reikia keisti.

Nesąžiningi pardavėjai, atsukdami ridą, mėgina nuslėpti, kad netrukus automobilį gali tekti remontuoti“, – teigė pašnekovas.

Svarbios ir smulkmenos

Odometrų atsukinėjimas taip paplito todėl, kad tai atlikti labai paprasta, o mažiau nuvažiavusį automobilį galima lengviau ir brangiau parduoti.

„Ko gero, būtų sunku prašyti didelės kainos už apynaujį automobilį, jei prietaisų skydelyje – 300–500 tūkst. kilometrų ar daugiau“, – svarstė „Inchcape Motors“ serviso ir atsarginių dalių plėtros vadovas Artūras Kviliūnas.

Pasak jo, suklastotą ridą galima atpažinti iš įvairių smulkmenų. Viena jų – pernelyg tvarkinga serviso knygelė su nuosekliais techninės priežiūros įrašais. Ji gali būti suklastota.

Daugiau nuvažiavusį automobilį galima atpažinti iš prastos salono būklės, vairo, svirčių, paminų, apdailos nusidėvėjimo lygio. Verta atkreipti dėmesį į pakabos, važiuoklės elementų, net padangų nusidėvėjimą.

Daug ką byloja ir smulkūs kėbulo (ypač priekinės dalies – buferio, variklio dangčio, žibintų) ar priekinio stiklo pažeidimai.

Reikia protingai skaičiuoti

A.Kviliūnas atkreipė dėmesį ir į vieną netiesioginį požymį, apie kurį daugelis pirkėjų nepagalvoja: „Automobilis iš Vakarų Europos su dyzeliniu varikliu arba benzininiu su dujomis paprastai nuvažiuoja mažiausiai po 50 tūkst. kilometrų per metus.“

Tačiau L.Sivilevičius įspėjo, kad kartais akivaizdžių ridos klastojimo ir automobilio nusidėvėjimo požymių gali ir nebūti.

Mat pardavėjai taip pat žino silpnesnes vietas ir dažnai, norėdami brangiau parduoti automobilį, jas sutvarko.

Patikrina ne visus

Sukčių nesustabdo ir tai, kad tikrąją ridą galima patikrinti.

Tiesa, A.Kviliūnas neslėpė, tai sudėtinga procedūra, taikoma ne visiems modeliams.

„Pirmiausia, jei gamintojas turi DSR – skaitmeninių serviso įrašų – sistemą, techninės priežiūros ir ridos įrašai fiksuojami programoje.

Juos sužinoti gali oficialusis gamintojo atstovas.

Antras būdas – atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą. Reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose – variklio valdymo, ABS/ASC, oro pagalvių ir kituose.

Trečia išeitis – jei įmanoma nustatyti, iš kur automobilis atvyko, kur buvo eksploatuojamas, galima siųsti paklausimą priežiūrą vykdžiusiam atstovui“, – siūlė pašnekovas.

Tačiau tikrosios senesnių automobilių su mechaniniais odometrais ridos išsiaiškinti iš esmės neįmanoma.

Įkvėpė apgavystė

Seimo priimtose Baudžiamojo kodekso pataisose numatyta, kad už transporto priemonės ridos klastojimą grės iki dvejų metų nelaisvės.

Projekto autorius konservatorius Kęstutis Masiulis neslėpė pats prieš daugelį metų įkliuvęs į automobilių prekeivio pinkles. „Prieš daug metų, dar dirbdamas dėstytoju, nuvažiavau į Jurbarką ir nusipirkau automobilį.

Su niekuo nesitariau, pasiklioviau tik savo nuomone. Bet automobilis ryte nebeužsivedė. Teko daryti kapitalinį variklio remontą, jis kainavo 3 tūkst. litų. Vėliau pardaviau automobilį, bet patyriau didžiulių nuostolių“, – prisimena jis.

K.Masiulis tvirtino priėmęs šį įvykį kaip pamoką, bet atkreipė dėmesį, kad ir daugiau vairuotojų nukentėjo nuo sukčių. Todėl sužinojęs apie užsienyje taikomą baudžiamąją atsakomybę odometrų klastotojams nusprendė, kad to reikia ir Lietuvai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Ilona Steponėnė
(174)
(18)
(156)

Komentarai (30)