Iš koto verčiantis pasiūlymas: automobilio techninę apžiūrą atlikite patys (12)
Žmogus, garsiai prakalbęs apie ambicijas turėti nuosavą mokesčių inspekciją, nuosavą muitinę, nuosavą policiją ar nuosavą teismą, geriausiu atveju būtų išvadintas keistuoliu. Tačiau iš politikų tribūnų skelbiami raginimai įteisinti nuosavas techninių apžiūrų (TA) stotis laikomi sveikintina kova su „monopolistais“, „verslo aplinkos gerinimu“ ir „konkurencingumo didinimu“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Spalio pabaigoje grupė Seimo narių pateikė naują pasiūlymų koreguoti „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ paketą, kuriuo iš esmės griauna visame civilizuotame pasaulyje galiojantį kontrolės mechanizmą, padedantį užtikrinti saugumą transporto srityje.
B lygio revoliucija
Kaip žinia šiuo metu Lietuvoje techninė apžiūra ir kontrolės funkcija deleguota vadinamojo „A“ tipo kontrolės įstaigoms, kurios negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų – remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan. – išskyrus tiesioginę, t. y. – tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas.
Naujausio TA sistemos reformatorių pasiūlymo esmė: pakeisti „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ 29 straipsnį nurodant, kad „įmonės, atliekančios privalomąsias technines apžiūras tik N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms turi būti akredituotos kaip B tipo kontrolės įstaigos“.
Kitaip tariant, techninės apžiūros „stotimis“ galėtų tapti bet kuri transporto įmonė, turinti bent minimalią diagnostinę aparatūrą. Pataisas oficialiai pristatę Seimo nariai Arvydas Mockus, Pranas Žeimys ir Eligijus Masiulis (beje, pastarasis politikas, dirbdamas Susisiekimo ministru, priešinosi TA sistemos griovimui) aiškinamajame rašte įtikinėja, kad įgyvendintos įstatymo nuostatos „didins Lietuvoje registruotų transporto įmonių, o tuo pačių ir valstybės konkurencingumą“, „leis racionaliau panaudoti dirbtuvių įrangą“ bei „mažins korupcijos tikimybės riziką“.
Iš tiesų – kam sukti galvą dėl to, kaip ir už kiek, nusipirkti „teisingą“ TA pažymą, jei tokį „dokumentą“ gali išsirašyti pats?
Techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka, vertindamas tokius išvedžiojimus tikino, kad pataisų autoriai dėl jiems vieniems žinomų priežasčių ignoruoja elementarią logiką.
„Visų pirma transporto įmonėms suteikus B tipo kontrolės įstaigos statusą neišvengiamai atsiras nuolatinis interesų konfliktas tarp susijusių šalių dėl techninės apžiūros metu priimamų sprendimų nepriklausomumo ir sąžiningumo. Gali būti, kad vežėjų įmonių vadovai taupydami remontui reikalingas lėšas, užmerks akis prieš „smulkmenas“ ir vers vairuotojus dirbti su techniškai netvarkingomis mašinomis. Akivaizdu, kad padidinus technines apžiūras atliekančių stočių skaičių, neišvengiamai padidės ir naujų korupcijos židinių atsiradimo tikimybė. Vadinasi, valstybė turėtų atitinkamai didinti kontroliuojančiose institucijose dirbančių biurokratų skaičių“, – vardijo A. Dadurka.
Truputis demagogijos
Minėtame „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ 29 straipsnio pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad „…Lietuvos transporto įmonių sėkmingos konkurencijos užsienio šalių rinkose kliūtimi yra monopolizuotos techninės apžiūros paslaugos, kurios iki šiol nėra pritaikytos įmonėms, eksportuojančioms transporto paslaugas“ ir kad „Techninės apžiūros centrai neužtikrina adekvataus paslaugos prieinamumo, o dėl galiojančių apribojimų techninės apžiūros sistemos nepasiekia investicijos į techninius pajėgumus, o ir esama įranga, kuria disponuoja vežėjai, nepanaudojama techninėms apžiūroms atlikti. Dėl prastovų, tuščios ridos, prarastų užsakymų šakos nuostoliai yra nepagrįstai dideli. Esama techninės apžiūros sistema nepajėgi užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą transporto įmonėms.“
Politikai siūlo imti sekti kai kurių Europos valstybių – Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Švedija, Vokietijos, etc., – pavyzdžiu. Tačiau būtent šių šalių techninių apžiūrų įmonių vadovai Lietuvoje veikiančią transporto priemonių „sveikatos“ patikros sistemą vadina viena moderniausių ir geriausių ES. Būtent Lietuvoje įdiegta automatizuota TA sistema užkerta kelią žmogiškoms klaidos bei galimam piktnaudžiavimui: visose TA stotyse įdiegta techninės apžiūros informacinė sistema duomenis apie atskirų automobilio sistemų būklę siunčia tiesiai į centrinį serverį, kur kompiuteris įvertina nuskaitytus prietaisų patikros duomenis ir priima sprendimą dėl mašinos techninės būklės tinkamumo, nedalyvaujant kontrolieriui.
Politikų tikina, esą tokia 20 metų kurta ir tobulinta sistema „neatitinka tendencijų vyraujančių pažangiose Europos šalyse“. Tikrai ne pirmas ir, greičiausiai, ne paskutinis kartas, kai jie imasi daryti „tvarką“ tokiose srityse, kuriose orientuojasi menkai arba nesiorientuoja visiškai. Tačiau kodėl kartais demagogijos griebiasi savo amato profesionalai, galima tik spėlioti.
Neseniai keleto didelių transporto kompanijų – „Vlantana“, „Girteka Logistics“, „Finėjas“ – vadovai išplatino žiniasklaidai skirtą tekstą, kuriame prievolę atlikti savų sunkvežimių techninę apžiūrą pavadino „viena iš labiausiai vežėjus į neviltį varančių“. Tiesa, jie čia pat pripažįsta, kad neturi jokių priekaištų dėl apžiūros griežtumo ar dažnumo, tačiau piktinasi dėl gaištamo brangaus laiko, nes vienos transporto priemonės techninė apžiūra užtrunka 4-5 val. Verslininkai tikina, kad dažnai dėl vizito į TA stotį „sugadinama“ visa diena, o tokia vilkiko su puspriekabe prastova kainuoja „bent 300 eurų“.
Tačiau realybė kiek kitokia. VKTI (Valstybinė kelių transporto inspekcija) yra patvirtinusi laiko normas, kiek ilgiausiai TA stotyje kontrolierius gali užlaikyti vieną sunkvežimį: N3 klasės mašinai skiriama 46 minutės, o O4 „kalibro“ puspriekabei – 37.
„Visą sąstatą privalu išleisti į darbus ilgiausiai po 77 minučių, tačiau absoliučia dauguma atvejų kontrolieriai vilkiko su puspriekabe sistemas patikrina greičiau nei per valandą. Žinoma, jei vežėjai prie patikros laiko prideda svarstymus „gal šiandien reiktų važiuoti į TA stotį“, kelionę iki pasirinkto techninių apžiūrų centro ir stovėjimą „gyvoje“ eilėje, iš tiesų galima priskaičiuoti ir 4, i 5 valandas. Tačiau kitas klausimas – kodėl vežėjai nesinaudoja išankstinės registracijos sistema, leidžiančia visiškai išvengti laukimo eilėje? Jei laikas nėra planuojamas ir į TA stotį vienu metu atvažiuoja 10 ar 15 vilkikų, natūralu, kad kažkam teks palūkėti. Lygiai taip pat nutiktų nuvažiavus į TA centrą Vokietijoje, ar įkūrus nuosavą techninės patikros liniją“, – pastebėjo A. Dadurka.
Kompromisų laikas
„Transeksta“ specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną, jų manymu, svarbų dalyką. Didžiosios vežėjų įmonės, įsitvirtinusios Vakarų Europos rinkose, stengiasi dirbti su ne senesniais kaip 5 metai sunkvežimiais ir skiria deramą dėmesį jų techninei būklei. Pernai 84 proc. „Girtekos“ vilkikų ir 87 proc. puspriekabių techninę apžiūrą įveikė iš pirmą karto. „Vlantanos“ rodikliai – atitinkamai 91 proc. ir 95 proc., o „Finėjo“ – 93 proc. ir 94 proc. Kitaip vargu ar galėtų būti, nes rimti vežėjai negali sau leisti nepristatyti krovinio dėl netinkamos automobilių techninės būklės. Užsakovai netoleruoja net menkiausio vėlavimo ir už tokius dalykus numato solidžias baudas.
„Padėtis mažose transporto įmonėse yra kur kas prastesnė. Esame gavę vairuotojų skundų, kad jų vadovai nesąžiningais būdais gauna TA pažymas ir verčia dirbti su plika akimi matomų techninių trūkumų turinčiais ar „plikomis“ padangomis apautais sunkvežimiais. Jei tokie vežėjai pradės patys save tikrinti, be abejonės keliuose ir gatvėse padaugės padidintą grėsmę keliančių transporto priemonių“, – pastebėjo „Transekstos“ direktorius Gintautas Šlėderis.
Ieškodami būdų, kaip atsižvelgiant į vežėjų poreikius išvengti chaoso ir interesų konflikto, „Transekstos“ vadovai siūlo kompromisą: tose transporto įmonėse, kuriose sumontuotos būtinos techninės tikrinimo priemonės, įsteigti kontrolierių darbo vietas. Tokiu principu jau keletą metų tikrinami Vilniaus ir Kauno autobusai. Pirmiausia toks patikros taškas galėtų būti atidarytas bendrovės „Vlantana“ patalpose.
„Panaši praktika taikoma kai kuriose Vokietijos bei Švedijos techninės apžiūros įmonėse, kai kontrolieriai vyksta į remonto dirbtuves ar servisus ir dirba ten. Tačiau niekur nėra taip, kad vežėjai patys sau išdavinėtų TA pažymas“, – tikino G. Šlėderis.
