Lietuviškos automobilių kainos po euro įvedimo nusistovėjo: seniau buvusias kainas galite pamiršti (139)
2015 metais įvestas euras kaip reikiant supurtė Lietuvos automobilių rinką. Vidutinė naudotų automobilių kaina išaugo net iki 3,8 tūkst. eurų – tiek minimalią alga gaunantis žmogus neuždirba per metus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Net paties paprasčiausio automobilio ieškantiems vairuotojams neliko vilčių sutaupyti. Anksčiau 500-1000 litų kainavę kukliausi modeliai su technine apžiūra dabar įvertinti panašiomis sumomis eurais.
Pigių automobilių neliko
Tačiau automobilių pardavimo sandorių nemažėja. 6,9 tūkstančio – tiek naujų automobilių buvo parduota Lietuvoje per šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesius. Toks rezultatas pernykščio to paties laikotarpio statistiką lenkia beveik trečdaliu.
Kartu daugiau nei penktadaliu (20,2 proc.) padidėjo ir automobilių rinkos apyvarta. Balandžio-birželio lietuviai automobiliams pirkti išleido net 491,4 mln. eurų.
Autoplius.lt duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina šiek tiek sumažėjo – smuktelėjo šimtu eurų nuo 3,8 tūkst. iki 3,7 tūkst. eurų.
Portalo, „Regitra“ ir „AutoTyrimai“ duomenimis, šalyje per antrąjį 2016 metų ketvirtį įvykdyta 101 tūkst. automobilių sandorių, iš kurių 62,1 tūkst. atvejų pirkti Lietuvoje anksčiau jau registruoti automobiliai, 32 tūkst. – įvežti iš užsienio ir net 6,9 tūkst. nauji automobiliai.
Senas kainas galima pamiršti
Kaip tvirtino autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis, lietuviai yra konservatyvūs automobilių pirkėjai ir neskuba persėsti prie naujesnių automobilių. Populiariausiomis ir toliau išlieka 11-15 m. amžiaus grupės transporto priemonės, kurių didelė dalis yra atvežama iš užsienio. Jau kurį laiką vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius sustojęs ties 15 metų padala.
„Senesnių automobilių populiarumas ir toliau išlieka seno mūsų autoparko problemos kaltininku. Fiksuojame, kad net 41,4 proc. iš visų įvežtų automobilių priklauso būtent 11-15 metų amžiaus grupei. Į Latviją įvežama 38,4 proc. šios amžiaus grupės automobilių, o į Estiją – tik 27,5 proc.“, – tvirtino M.Buzelis.
Tačiau taip vairuotojai elgiasi ne dėl didelės meilės senienoms, o dėl paprastesnės priežasties – staiga išaugusių naudotų automobilių kainų. Pigiausių automobilių ieškantys vairuotojai pastebėjo, kad kuklūs, bet techninę apžiūrą turintys automobiliai, kurie anksčiau kainuodavo 500-1000 litų, dabar įvertinti panašiomis sumomis eurais.
M.Buzelis patvirtino, kad 16-20 metų senumo automobiliai brango labiausiai, per metus jų kainos šoktelėjo maždaug penktadaliu ir svyruoja apie 1000 eurų už benzinu varomą modelį ir dar kiek daugiau už dyzelinį.
„Tokių kainų, kaip 150 eurų, nebeliko. Bent kiek važiuojančių automobilių kainos prasideda nuo 350-500 eurų, o pigesni – tik po metalo presu“, – neslėpė pašnekovas.
Išperka akimirksniu
Nepaisant šitaip šoktelėjusių kainų, pigesnius automobilius vis tiek išperka akimirksniu. Pasak M.Buzelio, vidutiniškai vieno automobilio skelbimas internete „kabo“ 13 dienų. Tačiau pigesni automobiliai tiek neužsibūna.
„Kuo pigesnė mašina – tuo greičiau parduodama. Jei ji važiuoja ir yra galiojanti techninė apžiūra, o kaina – iki 500 eurų, pirkimas yra sekundžių reikalas. Turguje dėl tokių turbūt susimuštų“, – juokavo M.Buzelis.
Naudotų automobilių dešimtukų viršūnėse Lietuvoje ir Estijoje dominuoja „Volkswagen Passat“. Tai – ištikimas Baltijos šalių automobilių rinkų palydovas. Tik Latvijoje dėl stipriau smukusių šių modelių pardavimų į pirmąją vietą įsiropštė šiek tiek prabangesni „Audi A4“ modeliai.
Renkasi naują
Naudotiems automobiliams pabrangus vairuotojai ėmė gailėti pinigų pavažinėtam automobiliui ir vis dažniau renkasi naują. Per antrąjį šių metų ketvirtį parduota beveik trečdaliu (29,1 proc.) daugiau naujų transporto priemonių, o tai smarkiai padidino bendrą apyvartą.
Pagal prekybą naujais automobiliais Lietuva lenkia Latviją (atitinkamai 6,9 tūkst. ir 5,3 tūkst. sandorių), tačiau estiškų rezultatų (7,7 tūkst. sandorių) dar nepavijo. Visgi nuotaikos rinkoje optimistiškos, o geri statistikos augimo rodikliai parodo, kad su tokiu progresu galime ne tik pavyti, bet ir aplenkti Estiją.
Visos Baltijos šalys turi labai aiškius savo favoritus. Jau nenuostabu, kad Lietuvos „topuose“ ne pirmą ir, tikėtina, ne paskutinį kartą dominuoja „Fiat“, nors ir nemaža šių modelių dalis yra reeksportuojama. Šios itališkos markės modelių pardavimai Lietuvoje 2016 metų antrąjį ketvirtį paaugo net 41,2 proc. (iki 1172 vnt.). O penketuko antrąją ir trečiąją vietas atitinkamai dalijasi „Volkswagen“ (909 vnt.) bei „Toyota“ (829 vnt.).
Latviai ištikimi „Volkswagen“ markei, šios markės pardavimai buvo stabilūs – augo tik 2,7 proc. Antroje vietoje – „Toyota“ su 526 parduotais automobiliais, o trečioje – „Opel“ (485 vnt.).
Baltijos šalių fenomenas – „Toyota“ populiarumo priklausomybė nuo geografinės padėties.
„Jeigu ši markė Lietuvoje užima 3 vietą, o Latvijoje – antrąją, Estijoje joks kitas gamintojas nesugebėjo priartėti prie daugiau nei 1000 automobilių pardavusio prekinio ženklo iš tolimosios Japonijos“, – tvirtina M.Buzelis.
Jis pažymi, kad naujų „Toyota“ automobilių populiarumas padidėjo beveik ketvirtadaliu – 24,3 proc., iki 1042 automobilių.
„Brexit“ pajus taisantys automobilius
Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos gali neigiamai paveikti Lietuvos automobilių rinką, tačiau poveikis bus netiesioginis.
Lietuvoje per 3 mėnesius užregistruojama maždaug iki 20 iš Didžiosios Britanijos įvežamų automobilių. Anot Mato Buzelio, skaičius nedidelis, nes iš šios šalies atvežtos transporto priemonės yra nepageidaujamos: „Įsigijus automobilį su vairu dešinėje pusėje, reikia ne tik perdaryti visą vairo mechanizmą ar pakeisti žibintus, bet ir praeiti sudėtingus biurokratinius procesus, kad transporto priemonė galėtų būti registruojama Lietuvoje“.
Vienintelė „Brexit“ problema, galinti skaudžiau įgelti Lietuvos vairuotojams – tai padidėsiančios detalių kainos ir taip išaugsiančios eksploatacijos išlaidos.
„Labai daug mūsų šalyje dalimis ardomų automobilių atkeliauja būtent iš Didžiosios Britanijos. Tai yra geras nebrangių kėbulo dalių, mechaninių mazgų ir agregatų šaltinis detalių prekeiviams, todėl Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES ir pabrangus logistikai ar atsiradus sudėtingesniems biurokratiniams procesams, tikėtina, jog ne tik sumažėtų dalimis ardomų automobilių skaičius, bet ir paaugtų jų kainos Lietuvoje“, – galimą scenarijų aiškino M.Buzelis.
