Lietuvoje ne kartą nuskambėjo istorijos, kada buvo pričiupti greičio blokavimo prietaisus (antiradarus) naudojantys vairuotojai. Stacionarių ir mobilių greičio radarų spindulius blokuojantys prietaisai yra draudžiami, o juos naudojantiems vairuotojams gresia atsakomybė – 30–50 Eur bauda bei antiradaro konfiskavimas.

Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu pradėjo plisti kita panašių prietaisų rūšis.

Tie prietaisai – radarų detektoriai. Jie neblokuoja radaro spindulio, o tik įspėja apie netoliese esantį greičio matavimo įtaisą. Nieko neteisėto, nes juk apie stacionarius greičio matuoklius ir taip įspėja kelio ženklai? Tačiau radarų detektoriai drauge fiksuoja ir mobilius greičio matuoklius – tiek įmontuotus policijos automobiliuose, tiek pareigūnų rankose laikomus „fenus“.

Tačiau radarų detektoriai – legalūs dalykai. Kelių eismo taisyklių 233 p. rašoma, kad Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus. Apie greičio matuoklius fiksuojančius prietaisus neužsimenama ir Administracinių nusižengimų kodekse, kurio 415 str. 4 d. nustatyta, kad Transporto priemonių vairavimas su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. Septintoje to paties straipsnio dalyje nurodyta, jog greitį matuoti trukdanti įranga turėtų būti konfiskuota.

Kaip 15min pasakojo Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič, radarų detektoriai tik įspėja vairuotoją, kad jis važiuotų lėčiau. Tokį patį tikslą – kad vairuotojai važiuotų saugiai ir neviršytų greičio – turi ir policija, todėl detektoriaus veikimas nesikerta su saugaus eismo principais.

„Jūsų nurodyta įranga netrukdo matuoti greitį, o tik informuoja apie greičio matavimo prietaiso buvimą. Vairuotojų informavimas – kelio ženklais, ar kitokiais būdais, atlieka prevencinę, įspėjamąją reikšmę, skatina neviršyti leistino važiavimo greičio. Atsižvelgiant į tai, tokią įrangą naudoti teisės aktai nedraudžia“, – komentavo M.Kazanovič.

Greičio matavimo įranga, kurios detektoriai užfiksuoti negali, šiuo metu yra vienintelė – tai kelio atkarpos, kuriose matuojamas vidutinis greitis. Jo pradžioje ir pabaigoje automobilis nufotografuojamas, o vėliau sistema apskaičiuoja, ar jis tame ruože viršijo greitį. Vairuotojai apie vidutinio greičio matavimo sistemas gali būti įspėti tik tada, jeigu į prietaiso atmintį įrašytos tų sistemų buvimo vietos.

Antiradarai vidutinio greičio matavimo vietose taip pat nenaudingi, nes jose įrengti fotoaparatai, kurie nematuoja greičio ir neskleidžia radijo bangų.

Lietuvoje šiuo metu yra viena vidutinio greičio matavimo atkarpa, įrengta kelyje „Via Baltica“. Artimiausiais metais ketinama tokių vietų skaičių plėsti iki kelių dešimčių.

Komentarai (4)