O lengvasis keleivinis transportas ir apskritai turėtų tapti nebe nuosavybės, o nuomos objektu. Nes dabartiniai brangiai kainuojantys automobiliai 95 proc. savo tarnavimo laiko... stovi. Juk dažniausiai nuvažiuojame į darbą ir namo, o visą kitą laiką mūsų asmeninis transportas yra nenaudojamas. Taigi, sumokame už automobilį pilną kainą, o naudojame jį tik vieną dvidešimtąją laiko. Neefektyvu.

O dabar įsivaizduokite autonominius automobilius, iš kurio išlipę savo daugiabučio kieme prie pat durų (na nes stovėjimo aikštelės tuščios, nes asmeniniai automobiliai nebepopuliarūs) grįžtate į savo šiltus namus, o ką tik jūsų buvęs automobilis pagal iškvietimą per programėlę pats sau tuščias važiuoja iki kito naudotojo namų durų. Ir šiam įlipus pradeda groti jo mėgstamiausią muziką, nustato sėdynės padėtį ir vidaus temperatūrą pagal iš anksto pasirinktus nustatymus bei visiškai saugiai pajuda iki nurodyto kelionės tikslo. Keleiviui užsiėmus savo reikalais.

Ir įsivaizduokite, kad automobiliu galėsite važiuoti ne tik jūs pats, būdamas pačios darbingiausios būklės, bet ir po linksmo pavakarojimo klube ar prie ežero. Ir netgi vaikai neturintys teisių, net silpnaregiai ir kiti neįgalieji įgis iki šiol neregėtą mobilumą!

O dar įsivaizduokite, kad jums niekada nebereikės kasmet po du kartus keisti padangų, nereikės tikrinti variklio alyvos lygio, nereikės alyvos keisti, nereikės valyti salono ar plauti išorės, galų gale nereikės nervintis, kad netikėtas gedimas surijo pusę atlyginimo. Nes visos šios prievolės bus automobilių nuomos bendrovės reikalas.

Ir pati nuoma pigs. Nes žvėriškai išaugs rinka ir nuomos bendrovių darbuotojams nereikės vargti važiuojant pasiimti nežinia kur palikti automobilio.

Du trūkumai

Kiekviena lazda be jokios abejonės turi du galus. Autonominiai automobiliai – taip pat. Dėl jų išpopuliarėjimo gausme ne tik begales naudos – bus ir nukentėjusių. Bet neskaudžiai.

Vieni iš jų – draudimo bendrovės. Jeigu eismo įvykiai keliuose taps tokie pat reti, kaip ir meteoritų smūgiai, kam tuos automobilius drausti? O jei ir drausti – sugadinimo rizika bus tokia menka, kad apsidrausti metams bus pigiau nei papietauti (na gerai, čia pats sugalvojau, bet draudimas tikrai pigs).

Ir jeigu daugeliui skaitytojų gali būti sunku jausti kažkokią empatiją draudimo bendrovių akcininkams, tai paprastus žmones – taksistus, vilkikų, autobusų, troleibusų, išvežiojimo paslaugas teikiančius vairuotojus – tikrai turėtume užjausti.

Po penkerių-dešimties metų šiuos darbus dirbantys žmonės bus priversti „ieškoti naujų karjeros iššūkių“. Tad jau dabar pat jiems galima patarti pradėti mokytis, tarkime, programuoti. Nes tos profesijos atstovų dar trūks labai, labai ilgai – bent jau tol, kol dirbtinis intelektas neišmoks pats programuoti. Bet tai – jau filmo „Terminatorius“ scenarijus, kuriame visi žmonės apskritai praras ne tik darbą...

Tuo tarpu automechanikai iš garažiukų, kuriuose namudiniu būdu bando už labai nebrangiai aptaisyti kiekvieną centą taupančių vairuotojų vežėčias, turės pasirinkimą – arba ieškotis darbo automobilių nuomos paslaugas teikiančiose bendrovėse, kurios tiesiog privalės turėti milžiniškus autoservisus, arba taip pat ruoštis naujiems karjeros iššūkiams.

Debesys autonominių automobilių pasaulyje

Beje, grįžkime prie A.Lewandowskio: buvo ganėtinai keista matyti jį Barselonoje ir dar gi kaip vieną iš pagrindinių pranešimų skaitytojų. Mat nuo „Google“ motininės bendrovės „Alphabet“ atsipumpuravusi autonominių automobilių kūrimo įmonė „Waymo“ būtent A.Lewandowskį – buvusį savo darbuotoją – apkaltino prieš išeinant iš darbo į savo nešiojamąjį diską persisiuntus milžinišką kiekį konfidencialių duomenų apie „Waymo“ technologijas.

Praėjus maždaug aštuoniems mėnesiams po išėjimo iš „Waymo“ A.Lewandowskis savo startuolį „Otto“, kuriantį autonominių sunkvežimių (koks sutapimas!) technologijas, pardavė įmonei „Uber“, kuriai šios technologijos yra gyvybiškai svarbios. Už „Otto“ sumokėta suma? 680 mln. JAV dolerių.

Kita vertus, nekaltumo prezumpcija vis dar veikia ir kol neatliktas kriminalinis intelektinės nuosavybės vagystės tyrimas, „Uber“ nėra priversti atsisakyti galimai pavogtų technologijų naudojimo ir mokėti baudų, o A.Lewandowski gali išdidžiai ir laisvas vaikščioti gatvėmis.

Tad autonominių automobilių pasaulyje, kur, atrodo, iki šiol šiltai švietė saulytė, dangus buvo giedras, o visi į šią rinką besitaikantys žaidėjai linksmai striksėjo susikibę už rankų, pradėjo kauptis juodi audros debesys, o tarp dviejų labai rimtų žaidėjų pradėjo kauptis įtampa, galinti peraugti į tikrą audrą su žaibais ir perkūnija.

Liūdnoka yra tai, kad „Uber“ šiais metais tiesiog fatališkai nesiseka – per vasarį ir kovo pradžią pažiro tiek blogų naujienų, kad net keista, kaip ši įmonė vis dar laikosi: įmonės vadovui Travisui Kalanickui prisijungus prie JAV prezidento Donaldo Trumpo konsultantų komandos internetu nuvilnijo akcija „ištrink Uber“, kainavusi įmonei 200 000 vartotojų. 

Buvusi šios bendrovės inžinierė viešai asiskundė, kad įmonėje išsikerojusi seksizmo ir lytinio priekabiavimo kultūra, kurią netgi globoja personalo skyrius, dėl ko teko pradėti išsamų padėties tyrimą; internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame T.Kalanickas ginčijasi su vienu iš „Uber“ vairuotoju ir daro tai ne pačiu diplomatiškiausiu būdu.

Išaiškėjo, kad bendrovė taiko „Greyball“ technologiją, skirtą pakenkti konkurentams ir apsunkinti mokesčių inspekcijų tyrimus prieš „Uber“. O kur dar nedraugiški santykiai su Taivano, Argentinos, Indijos ir Europos Sąjungos valdžios struktūromis dėl nežinia, ar teisingos „Uber“ mokestinės praktikos...

Negana to, internete pastaruoju metu taip pat būta žinių apie tai, kad investuotojai vis dar sumoka 40 proc. atlyginimo šios įmonės vairuotojams. Tai reiškia, kad dabartinis šios bendrovės verslo modelis nėra tvarus ir iš jo tiesiog gyvybiškai būtina pašalinti vairuotojus. Ką bandant padaryti veikiausiai vėl bus atsimušta į sieną dėl konflikto su „Waymo“...

Pajėgų pakanka

Kita vertus, net jeigu nutiktų taip, kad „Uber“ neišlaikytų susikaupusios problemų naštos, autonominių technologijų vystytojų pasaulyje tikrai nestinga – tai yra jau dešimtį metų vairuotojus iš automobilių pašalinti besistengiantys „Google“ ir jau minėtoji atsipumpuravusi „Waymo bendrovė“, ir prabangiųjų elektromobilių gamintojai „Tesla“, ir iš esmės visi didieji „klasikinės“ automobilių pramonės veikėjai.

„Tesla“ ir „Waymo“ viešai ir oficialiai pareiškė, kad jų automobiliai, galintys važiuoti be vairuotojo, viešam naudojimui bus paruošti 2020 metais. „Ford“, „Volkswagen“, GM, BMW, „Audi“ ir daugelis kitų gamintojų nurodė panašų pirmųjų jų pagamintų autonominių automobilių pasirodymo laikotarpį – kažkur tarp 2019 ir 2021 metų.

Kartu universalias autonominių automobilių technologijas vysto ir automobilių gamintojams ketina pasiūlyti bendrovė „nVidia“, šiaip jau labiau žinoma dėl savo puikių vaizdo plokščių, tačiau sukaupusi tiek procesorių ir skaičiuojamosios galios, kad gali be didesnių sunkumų teikti ir vairavimo duomenų apdorojimo paslaugas bei savo vairavimo technologijas tiems gamintojams, kurie jų nekuria patys.

Netrūksta ir autonominių vilkikų gamintojų – jeigu neminėtume tų pačių problemų kamuojamų „Otto“ sunkvežimių, kurie jau dabar vykdo autonominius pervežimus (pirmas saugiai pristatytas krovinys – alus), savo vilkikus kuria „Daimler“, abipus Atlanto autonominius sunkvežimius kuria „Volvo“ (JAV jiems priklauso „Mack“ prekės ženklas).

Apskritai autonominius sunkvežimius kuria praktiškai visi žinomesni šių transporto priemonių gamintojai – tiesiog Europoje, panašu, „Volvo“ yra kol kas stipriausiai išsiveržę į priekį.

Išvados

Viso to, kas surašyta, išvados yra paprastos: arba aš esu nepataisomas optimistas, kuriam Barselonos atmosfera į smegenis pripumpavo daugybę melagingos informacijos, tačiau realybė greitai pažadins tarsi šlapiu skuduru voždama į tarpuakį, arba asmeninis automobilis, kurį dabar vairuoju, yra paskutinis, kurį kada nors turėsiu. O mano vaikai niekada gyvenime net vairuoti nemokės. Kaip kad aš pats nemoku nei arti arkliu, nei jodinėti.

Komentarai (21)