Kas pasikeitė su benzininiais automobiliais: jų pardavimai baigia pavyti dyzelinius, o netolimoje ateityje ir pralenks (22)
Prieš dešimtmetį naujo automobilio, varomo ne dyzelinu, pirkimas buvo sutinkamas keistai. Kam pirkti benzinu varomą automobilį, kai dyzelinį turintis gerokai ekonomiškesnis, o ir pats dyzelinas kainuoja mažiau?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau laikai keičiasi. Šiandieniniai benzininius variklius turintys automobiliai vis dar kainuoja ženkliai mažiau nei tie, kurie varomi dyzelinu, tačiau ekonomija atsilieka labai nedaug.
O jeigu įskaičiuojami visi priežiūros kaštai, naujo pirkinio svarstyklėse neretai nugali benzininiai agregatai.
Tą geriausiai įrodo statistika – benzininius variklius turinčių automobilių pardavimai auga jau ne pirmus metus, o varomų dyzelinu – mažėja.
Vien Lietuvoje 47,4 proc. 2016-aisiais nupirktų naujų automobilių turėjo benzininius variklius, o 48 proc. – dyzelinius.
Spėjama, kad 2017-ųjų statistika bus palankesnė benzininių naudai ir jie po ilgos pertraukos taps populiariausi.
Priežastis – ekonomija
Pagrindinė sąlyga, dėl kurios lietuviai prioritetą vis dar teikia dyzelinui (nepaisant benzino populiarumo augimo, šalies parke vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai) – jo kaina ir ekonomija.
Litro dyzelino kaina Lietuvoje dėl taikomo minimalaus Europos Sąjungoje leistino akcizo yra mažesnė nei kaimyninėse valstybėse, tačiau benzino dažnai būna aukštesnė.
Tai aiškinama paprastai: jeigu fiziniai asmenys turi pasirinkimą ir pagal savo įpročius gali pasirinkti norimą degalų tipą, verslui galimybių mažiau: tolimųjų pervežimų vilkikai yra tik dyzeliniai.
Logistikos verslas Lietuvoje yra itin stiprus, tad niekas nedrįsta prastinti sąlygų šiai šakai – juolab kad dyzelinui Lietuvoje kainuojant daugiau nei Lenkijoje, vilkikai degalų bakus pildytų kaimyninėje valstybėje.
Kai kuriose kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, naujų benzininių automobilių pardavimai jau senokai pralenkė dyzelinius (pagal 2016-ųjų statistiką, benzininių nupirkta buvo 59,4 proc., o dyzelinių – 37,2 proc.).
Priežastis paprasta: šiuolaikinių benzininių variklių, atitinkančių EURO VI reikalavimus, ekonomija yra aukščiausiame lygyje. Vargiai rasite automobilį su iki 200 AG išvystančiu benzininiu varikliu, kuris vartotų daugiau nei dešimt litrų degalų šimtui kilometrų.
Kur kas artimesnis skaičius mieste būtų 8-9, užmiestyje – 6-7 litrai. Sunku patikėti, bet tokius duomenis demonstruoja ir itin galingi modeliai – pavyzdžiui, 270 AG išvystantis „Peugeot 308 GTi“.
Per 6 sekundes iki 100 km/val. įsibėgėjantis automobilis nepasižymi dideliu apetitu degalams: važiuojant kasdieniniu režimu, galingas 1,6 l variklis su turbina pasitenkins mažiau nei 9 litrais šimtui kilometrų.
Kitas šiuolaikinių variklių privalumas – mažesnis darbinis tūris. Jie patys užima mažiau vietos, tad daugiau jos galima skirti salono erdvei bei specialioms deformacijos zonoms, pasitarnaujančioms avarijų metu – tai viena priežasčių, kodėl su kiekviena naujesne modelio karta automobiliai tampa ne tik saugesni, bet ir erdvesni.
Galiūnas – benzininių variklių mėgėjas
Stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas ir šiemet vieno benzininių variklių gamybos lyderių – „Peugeot“, – prekės ženklo ambasadoriumi tapęs Žydrūnas Savickas pripažįsta esantis būtent benzininių jėgainių gerbėjas, nors pastaraisiais metais jam teko vairuoti įvairiais degalais varomas transporto priemones.
Kartais per metus automobiliu po pusšimtį tūkstančių kilometrų įveikiantis vyras pritaria, kad šiuolaikiniai benzininiai varikliai ekonomija nedaug teatsilieka nuo dyzelinių, o jų komfortas vis dar yra aukštesniame lygyje.
„Kai renkuosi automobilį, man nėra svarbiausias kriterijus degalai. Visąlaik teikdavau pirmenybę benzininiams automobiliams, tačiau pastaruoju metu vis tekdavo vairuoti dyzelinu varomas mašinas. Tad dabar labai džiugu, kad su „Peugeot“ vėl turiu progą grįžti prie benzininio motoro“, - pasakojo krosoverį 3008 su 1.6 THP varikliu vairuojantis galiūnas.
„Važiuoju daug. Manau, kad nuvažiuoju tarp 40-60 tūkstančių – priklauso nuo varžybų, kur toliau ar arčiau jos būna. Dėl sporto tenka daug važinėti – į treniruotes, masažus, o ilgiausia mano kelionė buvo į varžybas Vengrijoje, 2000 km į vieną pusę ir atgal. Dabar tokius atstumus jau įveikiu lėktuvu, taupau laiką“, - pridūrė Ž. Savickas.
Sportininko „Peugeot 3008“ turi 1.6 THP variklį su turbina, išvystantį 165 AG. Šis motoras montuojamas ne tik į įvairius PSA koncerno automobilius, bet ir į vokiškus BMW bei MINI modelius.
Kiek silpnesnis, 110 arba 130 AG išvystantis 1,2 l darbinio tūrio „Peugeot“ benzininis trijų cilindrų variklis šiemet buvo pripažintas geriausiu pasaulyje „International Engine of the Year“ rinkimuose, kategorijoje nuo 1 iki 1,4 litro.
Tai – jau trečias iš eilės šio variklio laimėjimas. 1.6 THP tuose pačiuose rinkimuose, kategorijoje nuo 1,4 iki 1,8 litro, nusileido tik „Volkswagen Group“ bei BMW sukurtiems motorams.
