„Nissan“ parodė fantastišką technologiją, kuri iki šiol buvo įmanoma tik filmuose: nuskaitys vairuotojo smegenis (Video) ()
Susidaro įspūdis, kad kai kurios automobilių technologijos plėtojamos neatsižvelgiant į jokias saiko ar sveiko proto ribas. Bet kas gi sustabdys norą tobulėti? Viena iš įmonių – bendrovė „Nissan“. Praėjusią savaitę vykusioje Tarptautinėje plataus vartojimo elektronikos įrenginių mugėje (CES) šis Japonijos koncernas pristatė vadinamąją B2V, t. y. žmogaus smegenų ir transporto priemonės integraciją įgalinančią, technologiją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors sprendimą subrandinusi idėja atrodo tarsi perkelta iš fantastikos srities, „Nissan“ atstovai kuo rimčiausiai teigia, kad naujoji sistema pajėgi interpretuoti vairuotojo smegenų perduodamus signalus ir taip užtikrinti dar didesnį pusiau autonominės transporto priemonės veiksmų tikslumą, rašoma svetainėje thetruthaboutcars.com.
Turint omeny, kiek pražūtingų scenarijų nevalingai gimsta mūsų galvose automobiliui staiga kryptelėjus link iš priekio atlekiančios transporto priemonės, praktinio novatoriškos technologijos pritaikymo nauda kelia šiokių tokių abejonių.
Juk mintimis dažnai nuklystame į tokius tyrus, į kuriuos realybėje tikrai kojos nekeltume. Tai pasakytina ir apie mintimis piešiamas kraupias vizijas, tarsi primenančias galimus kai kurių mūsų veiksmų padarinius.
Dėl šių priežasčių, mąstant apie naująją „Nissan“ sistemą, kiek apramina nebent tai, kad ji, kaip skelbia gamintojai, veiks prižiūrima specialiai numatytų autonominio veikimo saugiklių.
Juk kai vairuojame, smegenys tikrai nėra užimtos vien vairavimu. Juk kiekvieną akimirką suaktyvinti įvairių duomenų apdorojimo mechanizmai.
Pirmuoju technologijos testavimo etapu vairuotojai galės naudotis vairu ir pedalais. Ant galvos jie turės užsimauti ganėtinai kvailai atrodančias kepures, per kurias prie transporto priemonės prijungta sistema nuolat skenuos smegenis ir pagal nuskaitytus duomenis pakoreguos automobilio valdymą. Tai įvyks anksčiau nei vairuotojas sugebės suprasti, kas atsitiko.
Pasak Luciano Gheorghe, projektą prižiūrinčio bendrovės „Nissan“ inovacijų specialisto, sistemos tarpininkavimas pagerina vairavimo tikslumą, be to, net 0,2–0,5 sek. pagreitina pedalų paspaudimus, tad vienas iš technologijos pranašumų – gebėjimas pralenkti motorines žmogaus funkcijas ir greičiau nei jo kūnas sureaguoti į smegenų siunčiamus signalus.
„Spėjame, kad ateityje į neautomatinį vairavimą bus žvelgiama kaip į vertingą patirtį, – sakė L. Gheorghe per neseniai leidiniui „Bloomberg“ duotą interviu. – Mes, žmonės, tikrai neturėtume atsisakyti vairavimo malonumo.“
Nors tai ir gali pasirodyti naudinga veiksmus inicijuojančių programų funkcija, o ir vairavimo vien savo malonumui idėja skamba viliojančiai, kyla tam tikrų dvejonių, ar eilinis visuomenės pilietis noriai sutiks maukšlintis iš laidų pagamintą peruką prieš važiuodamas į parduotuvę. Aišku, kai šitiek įmonių žada, kad iki visiško automobilių automatizavimo teliko vos keli metai, išsaugoti vairavimo malonumą besiviliantys gamintojai irgi turi kažką daryti.
Pasak L. Gheorghe, naudojant šią sistemą pavyks pasijusti geresniais vairuotojais, sėdinčiais ypač puikiomis reakcijomis išsiskiriančiose transporto priemonėse. „Nissan“ specialistas žino, ką kalba, mat pats naudojasi sistema važiuodamas į darbą.
Kiek anksčiau „Nissan“ kalbėjo apie pasirinktinai naudojamos autonominės sistemos įdiegimą iki 2022 metų. Tokia sistema leistų vairuotojui pačiam nuspręsti, kada vairavimo užduotį perduoti automobiliui.
Kitaip nei, pavyzdžiui, „Waymo“, „Nissan“ tikrai neketina atimti iš klientų galimybės vairuoti patiems. Bendrovės siūloma sistema, žinoma, kelia susidomėjimą. Ji tikrai galėtų paspartinti automobilio funkcijas ir padidinti saugumą. Pasak japonų automobilių gamintojo, smegenų bangos gali padėti automobiliui moduliuoti vairavimo režimus, pavyzdžiui, atsižvelgiant į vairuotojo nuotaiką, staigiau arba ramiau vykdyti konkrečius veiksmus.