Nuo šių metų pradžios Lietuvoje galima užregistruoti automobilį su vairu dešinėje. Tiesa, su papildomomis išlygomis: automobilis turi atitikti netrumpą taisyklių sąrašą. Vilnietis Marius Obeliūnas, ne kartą turėjęs ir vairavęs dešiniavairį, nusprendė, kad norėtų įsigytą „Lexus IS“ pritaikyti eismui Lietuvoje ir užregistruoti. Visgi vyras nesitikėjo, kad, panorus šiam automobiliui gauti lietuviškus valstybinius numerius ir pasinaudoti sausį įsigaliojusiomis taisyklėmis, teks pasijusti tarsi Sizifui.

Vyras pasakojo, kad automobilį keičia kas dvejus trejus metus. Kas kartą įsigijus naują, tenka investuoti iki trečdalio sumokėtos sumos tam, kad pirkinys būtų visiškai tvarkingas. Kai praėjusių metų kovą buvo pradėtas rengti projektas, kaip dešiniavairiai galėtų dalyvauti Lietuvos eisme, M.Obeliūnas sakė susimąstęs apie galimybę parsivežti būtent tokį automobilį.

Didžioje Britanijoje automobiliai pigesni

„Žinoma, svarbus veiksnys kaina – Didžiojoje Britanijoje automobiliai pigesni. Be to, nuvažiuojami atstumai gerokai mažesni, todėl gerokai mažesnės ridos, geresnė automobilių būklė, – privalumus vardijo pašnekovas išsidavęs, kad asmeninė patirtis, susijusi, su, pavyzdžiui, iš Vokietijos parvarytais automobiliais, nekokia. – Visos tos suklastotos ridos erzina. Pavyzdžiui, perkant paskutinį turėtą automobilį pardavėjas atvirai pasakė, kad sumažino ridą 150 tūkst. kilometrų.“

Vyras sako, kad prieš pirkdamas dešiniavairį norėjo įsitikinti, kad sugebės juo važinėti. Pirmąjį savo dešiniavairį jis įsigijo Airijoje ir parsivarė savarankiškai į Lietuvą, o norimas užregistruoti Lietuvoje modelis pirktas Lietuvoje. Anot pašnekovo, tyčia įsigijo su mechanine pavarų dėže.

„Iki parsivarydamas pirmąjį automobilį, porą dienų vairavau Kipre, kur eismas vyksta kaire kelio puse. Tad parsivarant streso, žinoma, būta, ypač persikeliant iš Didžiosios Britanijos į Prancūziją. Bet apskritai – diskomforto išvažiavus į kelius, kur eismas vyksta dešine kelio puse, nebuvo“, – tikino M. Obeliūnas.

Jis akcentavo, kad panorus tokiu automobiliu aplenkti kitą transporto priemonę šalyje, kur eismas vyksta dešine kelio puse, tenka elgtis atidžiau, reikia laikytis didesnio atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio. Visgi lenkimo manevrų, pasak jo, dažniausiai reikia užmiestyje.

„Nuo vasaros, kai turiu dešiniavairį automobilį, periskopinio veidrodėlio mieste prireikė tik porą kartų“, – pripažino M. Obeliūnas.

Įrangos gamintojai gūžčiojo pečiais

Užregistruoti dešiniavairį Lietuvoje panoręs M.Obeliūnas pirmiausia pradėjo gilintis į kuriamo įstatymo projektą. Šiam, neslėpė jis, turėjo pastabų, jas išsiuntė ir Valstybinei kelių transporto inspekcijai (VKTI). Pamatęs galutinį variantą, pašnekovas pamatė, kad dalis reikalingų pakeitimų buvo padaryta. Visgi atsakymo į klausimą, į kurios šalies patirtį atsižvelgiant buvo kuriami reikalavimai dešiniavairiams, kuriuos norima užregistruoti Lietuvoje, jis taip ir nesulaukė.

Praėjusių metų pabaigoje sulaukęs galutinio rengiamo įstatymo projekto, M. Obeliūnas ėmėsi darbų, kad pabandytų pritaikyti savo automobilį pagal parengtus reikalavimus. Tą padaryti, kaip paaiškėjo, nebuvo taip lengva.

Pagal galiojančius įstatymus, norint užregistruoti dešiniavairį automobilį Lietuvoje, šį privalu aprūpinti įvairia įranga. Trys svarbiausi elementai – periskopinis veidrodėlis, vaizdo kamera, galinti į salone įrengtą monitorių transliuoti vaizdą iš kairės automobilio pusės.

„Konsultuodamasis su specialistais išsiaiškinau, kad, pavyzdžiui, kameros fiksuojamas vaizdas privalo būti įrašinėjamas, nors tai specialiuose reikalavimuose nėra pabrėžta. Mano įrangos paieškos odisėja prasidėjo nuo tinkamo vaizdo registratoriaus“, – pasakojo M. Obeliūnas.

Ieškodamas reikalavimus atitinkančio vaizdo registratoriaus pašnekovas kreipėsi į daugelį skirtingų gamintojų, mat savarankiškai reikiamo įrenginio rasti nepavyko. Vis kas nors skyrėsi – ar dydis, ar kontrastas, ar raiška. Vienas gerai visame pasaulyje žinomas gamintojas atsisakė teikti informaciją apie įrenginių specifikacijas.

Tačiau paprašytas nurodyti, ar jo gaminama įranga atitinka parametrus, ar ne, į pusę klausimų atsakė teigiamai, porą – neigiamai, o ties pora aspektų akcentavo, kad Lietuvos norimų parametrų negali identifikuoti, mat šie parametrai tokiems gaminiams nėra aktualūs.

„Neradau tokio daikto, kad atitiktų visus reikalavimus, nors kokį pusmetį ieškojau labai intensyviai. Mano pašte – keli šimtai laiškų iš susirašinėjimų su gamintojais. Teko ieškoti įmonės, kuri galėtų pagaminti atitinkančią reikalavimus įrangą“, – atskleidė M. Obeliūnas.

Dabar turimą vaizdo įrašymo ir transliavimo į monitorių sistemą pašnekovas susikūrė suderinęs tarpusavyje kelių skirtingų gamintojų, specialiai Mariaus užsakymu, pagamintą įrangą. Prieš montuojant į automobilį įranga buvo išbandyta. Įsitikinus, kad ji veikia, aparatūra sumontuota į M.Obeliūno turimą „Lexus IS“.

Tiesa, numačiusiems reikalavimus kamerai M.Obeliūnas turi šiek tiek pastabų, mat jos į ekraną transliuojamas vaizdas rodomas santykiu 1:1. Tai reiškia, sako pašnekovas, kad monitoriuje lyg ir atrodytų, jog matoma daug ir plačiai, tačiau objektai, esantys tolumoje, įžiūrimi sunkiai.

„Kur kas protingesnis variantas yra, pavyzdžiui, Rusijoje, kur dešiniavairiai itin populiarūs. Ten papildomos sistemos neprivalomos, bet kai kurie vairuotojai naudoja kameras, transliuojančias kiek priartintą vaizdą iš kairės automobilio pusės. Tai leidžia automobilius, esančius toliau, matyti labai aiškiai. Turiu tokią kamerą atsisiuntęs ir naudotis ja lenkiant užmiestyje buvo kur kas saugiau ir patogiau. Deja, jos parametrai neatitinka Lietuvos specialiųjų reikalavimų“, – akcentuoja pašnekovas.

Nerado net periskopinių veidrodėlių

Antruoju galvos skausmu tapo periskopinis veidrodėlis, kuriam, sako pašnekovas, remiantis reikalavimais, reikalingas vadinamasis „E“ žymėjimas (kad tinka naudoti ES). Norint gauti pastarąjį, sako M.Obeliūnas, Europos Sąjungoje (ES) galioja tam tikri reikalavimai dėl veidrodėlio dydžio, formos ir pan.

Tai reiškia, kad veidrodėlis negali būti mažesnis nei nurodytas dydis, o Lietuvos specialiuosiuose reikalavimuose dešiniavairiams yra sąlyga, kad visa įranga negali uždengti daugiau nei 10 proc. valytuvais nuvalyto priekinio stiklo II zonos ploto.

„Tai reiškia, kad, nors galbūt automobilyje nereikia tokių didelių veidrodėlių, visi, pažymėti E raide, negali būti mažesni, nei nurodo teisės aktai. Kadangi reikiamo periskopinio veidrodėlio su privalomu žymėjimu rinkoje neradau, teko jį projektuoti pačiam, sugalvoti jam tvirtinimą, reguliavimą.

Projektuodamas, galvojau ir apie tai, kaip juos galėčiau be vargo pritaikyti bet kokiam automobiliui – todėl suprojektuotas periskopinis veidrodėlis turi penkis reguliavimo lygius/kryptis ir lengvai pritaikomas bet kuriam modeliui“, – patirtimi dalijosi pašnekovas ir atskleidė, kad teko naudoti motociklo veidrodėlius, kurie turi reikalingą žymėjimą.

Jis pasakojo, kad ieškant (tinkamo naudoti lengvojo automobilio salone) jau pagaminto periskopinio veidrodėlio jam rasti nepavyko. Periskopinių, naudojamų vairuojančių namelius ant ratų, vilkikus, yra, tačiau visi jie neturi reikalingo E žymėjimo.

Be to, akcentavo M.Obeliūnas, visą įrangą reikia pritvirtinti stacionariai, t. y. tokie laikikliai, kokie naudojami, pavyzdžiui, navigacijai prie stiklo tvirtinti, nėra tinkami. Daugiausia klausimų, sako pašnekovas, kėlė monitoriaus, rodančio vaizdą iš kairės automobilio pusės, pritvirtinimas.

„Yra reikalavimas, kad monitorius turi būti įmontuotas priekiniame skyde. Toks montavimo būdas gali būti laikomas automobilio perdarymu, kas nėra leistina. Be to, reikalavimuose nurodoma, kad monitorius negali patekti į priekinio stiklo valytuvais valomo ploto I zoną, todėl nori nenori turi jam ieškoti vietos kažkur centrinėje dalyje“, – pasakojo vyras.

Dubliavimas trukdo

Iš pradžių be reikalaujamos įrangos, o vėliau ir su ja dešiniavairiu automobiliu važinėjęs vilnietis įsitikinęs, kad vienas iš griežtai reikalaujamų elementų – vaizdo transliavimo bei įrašymo įranga arba periskopinis veidrodėlis – išties reikalingas, tačiau du įrenginiai, skirti tai pačiai funkcijai – trukdo, o ne padeda.

„Turėtų būti vienas: arba veidrodėlis, arba kamera. Ir kas jam patogiau, turėtų spręsti vairuotojas. Kodėl reikia dubliuoti tam pačiam tikslui skirtą sistemą, nesuprantu. Juk automobilyje nėra dviejų vairų, dviejų rankinių stabdžių, šoniniuose veidrodėliuose matomo vaizdo taip pat neretransliuojame į papildomus ekranus ir t. t.“, – aiškino M.Obeliūnas.

Jo akimis, patogiausias yra periskopinis veidrodėlis, mat šis įrengtas ten, kur yra ir kairysis šoninis veidrodėlis. Tokia pozicija vairuotojui leidžia pasižiūrėti per šoninį veidrodėlį atgal, tuojau pat į persiskopinio rodomą vaizdą, ar kas nors yra priešais, ir tuomet pradėti manevrą.

„Kai reikia žiūrėti į ekraną, išeina, kad turiu pažiūrėti į šoninį veidrodėlį, tada akimis grįžti iki ekrano, kuris yra centrinės konsolės viduryje, ir tada lenkti. Tai sukelia daugiau pavojingų situacijų nei duoda naudos“, – įsitikinęs M. Obeliūnas.

Rinksis ieškantys išskirtinių

Į dešiniavairį automobilį sumontuota įranga, anot M. Obeliūno, galėtų kainuoti apie 450 eurų. Pradėjęs ruošti savo turimą automobilį pašnekovas neslepia, kad atsirado ne vienas bendramintis ir besidomintis projektu.

„Dabar atsirado toks sportinis interesas užregistruoti šį automobilį. Nes norėtųsi, kad, jeigu jau valstybė leido kažką piliečiams, tai aš ir galėčiau šia teise pasinaudoti. Jeigu neleidžia – tuomet tai turi būti aiškiai pasakyta“, – kalba pašnekovas, neslepiantis, kad nėra visiškai tikras, jog pagal lietuviškus reikalavimus ekspertizei parengtas automobilis ją įveiks.

M. Obeliūnas neslepia, kad sukurta tvarka kelia klausimų ne tik norintiems registruoti automobilius, paini ji turėtų būti ir pritaikymą vertinsiantiems ekspertams. Galiausiai, įsitikinęs pašnekovas, mitas, jog leidus laisvai registruoti dešiniavairius, į Lietuvą plūstelės tūkstančiai tokių transporto priemonių.

„Dauguma norinčių tokio automobilio yra tie, kurie nori antros ar trečios transporto priemonės, skirtos pasivažinėjimams savaitgaliais, retus modelius, kuriuos galbūt kasdien vairuoti būtų netgi gaila“, – pabrėžia pašnekovas.

Vyro nuomone, dešiniavairių automobilių Lietuvos keliuose yra dabar, jų bus ir ateityje. Visgi galimybė registruoti tokį automobilį Lietuvoje duotų naudos visiems eismo dalyviams: transporto registre atsirastų informacijos apie tokius automobilius, būtų galima pradėti kaupti statistiką apie juos, šie turėtų Lietuvoje atliktą techninę apžiūrą, jų savininkai galėtų įsigyti draudimą Lietuvoje bei būti visaverčiais eismo dalyviais.

Komentarai (7)