Pirkėją priverčia klastoti sutartį, o „Regitroje“ įstringa automobilio registravimas: advokatas apie gudrybes, kaip iš tikro reikia pirkti Lietuvoje dar neregistruotą automobilį (4)
Perkant naudotą automobilį yra labai daug rizikų, jog galite nusipirkti netvarkingą mašiną, kuri gali turėti tiek akivaizdžių, tiek paslėptų trūkumų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo to neapsaugotas nei vienas pirkėjas, todėl labai svarbu iš anksto žinoti, kokius veiksmus būtina atlikti, kad pirkėjas turėtų galimybę apginti savo kaip pirkėjo pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Advokatas Šarūnas Jazukevičius patarė, ką būtina padaryti perkant naudotą automobilį, kad egzistuotų objektyvios galimybės apginti savo pažeistas teises, nusipirkus techniškai netvarkingą ir (ar) su paslėptais defektais automobilį.
Jo patarimus, kaip elgtis perkant mūsų šalyje anksčiau jau registruotą automobilį, skelbėme anksčiau, o dabar lrytas.lt dalijasi advokato Š. Jazukevičiaus patarimais, svarbiais perkant Lietuvoje dar neregistruotą automobilį.
Neregistruotas – daugiau problemų
Perkant Lietuvos Respublikoje dar neregistruotą padėvėtą automobilį iškyla žymiau daugiau praktinių problemų ir dėl to potencialių rizikų ateityje, kurias suvaldyti gali būti visiškai neįmanoma arba labai sudėtinga.
Visų pirma pažymėtina, kad daugelis tokių Lietuvoje dar neregistruotų automobilių yra parduodami padėvėtų automobilių turguose, t. y. tokiais atvejais dažniausiai nebūna jokių skelbimų, kuriuose būtų nurodyta šių automobilių techninė būklė.
Antra, daugeliu atveju juos parduodantys asmenys net nėra oficialiai įforminę savo nuosavybės šių automobilių atžvilgiu.
Tokiais atvejais jie dažniausiai siūlo pirkimo pardavimo sutartį forminti tiesiogiai su buvusiu automobilio savininku kitoje valstybėje, t. y. su Vokietijos, Suomijos, Olandijos, Italijos ir kitų valstybių fiziniais ir (ar) juridiniais asmenims, arba už papildomą mokestį, kuris svyruoja nuo 20 Eur iki 100 Eur, siūlo pirkimo pardavimo sutartį forminti per Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę.
Tačiau sutikus su antruoju sutarties įforminimo variantu, ne retais atvejais padėvėto automobilio pardavėjas apskritai praranda susidomėjimą parduoti automobilį potencialiam pirkėjui.
Tokiais atvejais universali rekomendacija pirkėjui būtų atsisakyti ketinimų pirkti automobilį iš tokio pardavėjo.
Tačiau taip pat suprantama, kad dalis pirkėjų gali rizikuoti, net ir formindami sutartį su buvusiu užsienio valstybės automobilio savininku, todėl panagrinėjime išsamiau šiuos du automobilių pirkimo pardavimo sandorio forminimo atvejus ir dėl to kylančias rizikas.
Pirkėją priverčia klastoti sutartį
Taigi, pirmuoju atveju, t. y. sutikdami įforminti pirkimo-padavimo sutartį su buvusiu automobilio savininku kitoje valstybėje, pirmiausia prisidedate prie dokumento klastojimo, nes puikiai suprasdamas, kad joks užsienio valstybės asmuo nedalyvauja sandoryje, sutinkate, jog už šį užsienio valstybės asmenį sutartyje pasirašytų labai tikėtina tokių įgaliojimų neturintis ir pirkėjui automobilį parduodantis lietuvis realus pardavėjas.
Tokias sutartis paprastai originalia užsienio valstybės, iš kurios automobilis atvežtas, kalba paruošia šalia turgaus esantys draudimo paslaugas teikiantys biurai.
Tokios sutarties tekstas iš esmės byloja, jog pirkėjas automobilį pirko tiesiai iš užsienio fizinio ir (ar) juridinio asmens, nors tai neatitinka realybės. Antra, tokiu sutarties įforminimu prisidedama prie mokesčių vengimo, nes pirkėjui automobilį realiai pardavęs pardavėjas oficialiai net nedalyvauja sandorių grandinėje.
Trečia, tokiu atveju netenkama jokių Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų pirkėjo teisinių garantijų, nes iš esmės nėra objektyvios galimybės pareikšti pretenzijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytam užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris realiai sandoryje net nedalyvavo.
Gali nepavykti įregistruoti
Tačiau, net ir taip forminat pirkimo padavimo sutartį, yra galimybė atlikti visumą veiksmų, kurie tam tikrose ribose gali sumažinti pirkėjo rizikas.
Tai yra labai svarbu, nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas Lietuvoje registruojamos tik tos motorinės transporto priemonės, kurių atžvilgiu atlikta privalomoji techninė apžiūra, atliktas tipo patvirtinimas, yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai, bei negali būti registruojamos tos transporto priemonės, kurios dėl sugedimo ar susidėvėjimo baigtos eksploatuoti užsienyje.
Taigi tokiu atveju visų pirma reikia reikalauti, kad pats pardavėjas prieš pirkimo pardavimo sandorio sudarymą vienas arba kartu su pirkėju pasirūpintų, kad automobilis pereitų techninę apžiūrą, nes, kaip jau buvo minėta, automobiliai, kurių atžvilgiu nėra praeita techninė apžiūra, negali būti registruojami Lietuvoje.
Priešingu atveju gali būti, kad pirkėjas nusipirks automobilį, tačiau negalės jo įregistruoti, nes jis neatitiks Lietuvos Respublikos teisės aktais keliamų techninių reikalavimų.
Antra, rekomenduotina sutarti su pardavėju, kad visas ir (ar) galutinis atsiskaitymas bus atliktas tik po to, kai automobilis „Regitros“ padalinyje sėkmingai praeis automobilio tipo patvirtinimo procedūrą ir bus įregistruotas pirkėjo vardu.
Tai yra svarbu, nes šios procedūros metu yra nustatoma ir tai, ar perkamas automobilis dėl sugedimo ar susidėvėjimo nėra baigtas eksploatuoti užsienyje. Jeigu būtų nustatyta minėta aplinkybė, automobilio nebūtų galima registruoti Lietuvos Respublikoje.
Gali nesimatyti, ar pavyks registruoti
Šis veiksmas yra dar aktualesnis atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaiga šią reikšmingą aplinkybę gali nustatyti keliais alternatyviais būdais: pagal automobilio registravimo užsienio valstybėje dokumentuose esančias atitinkamas žymas, pagal tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių teikiamą informaciją ar kitais būdais.
Tai reiškia, kad, siekiant įvertinti šią reikšmingą aplinkybę, neužtenka vien įvertinti automobilio registravimo užsienio valstybėje dokumentų turinio, nes informacija gali būti pateikta pavėluotai ir tik atitinkamose tarptautinėse duomenų bazėse.
Pažymėtina ir tai, kad skirtingos valstybės pagal skirtingus kriterijus transporto priemones priskiria prie baigtų eksploatuoti dėl sugedimo ar susidėvėjimo transporto priemonių ir skirtingais būdais bei skirtingu tempu šią informaciją išviešina.
Pvz., neseniai viešoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Vokietijoje tokiais automobiliais pradėti laikyti padėvėti automobiliai, kuriuos savininkai perleisdavo naujus automobilius pardavinėjančioms įmonėms, siekdami iš šių įmonių gauti nuolaidą naujo automobilio įsigijimui, t. y. automobiliai kurie ankščiau sudarydavo ženklių skaičių padėvėtų automobilių, gabenamų pardavimui Lietuvos Respublikoje.
Ar sumokėtas muitas?
Trečia, jeigu tokiu būdu perkamas automobilis yra atgabentas ne iš Europos Sąjungos valstybės, reikia reikalauti pateikti objektyvius įrodymus apie privalomų muitinės procedūrų atlikimą ir valstybė nustatytų mokesčių sumokėjimą, kadangi, priešingu atveju, šiuos veiksmus reikės atlikti pačiam pirkėjui, prieš įregistruojant automobilį, kas pareikalaus papildomų nenumatytų išlaidų.
Aukščiau nurodytos rekomendacijos nors ir nesudarys galimybių reikšti pretenzijų pardavėjui techniškai netvarkingos transporto priemonės įsigijimo atveju, bet bent jau užtikrins, kad tokia transporto priemonė apskritai bus įregistruota Lietuvoje.
Pirkimo pardavimo sutarties forminimo per įmonę atveju universali rekomendacija būtų reikalauti, kad tokioje sutartyje būtų nurodyta tikra automobilio pardavimo kaina.
Priešingu atveju, net ir toks automobilio įsigijimo įforminimo būdas nelabai apsaugotų pirkėjo interesų ginčo atveju, kadangi pirkėjas realiai galėtų pretenduoti į mažesnę sumą nei sumokėjo.
Taip pat pažymėtina, kad tokiu būdu forminant automobilio pirkimo pardavimo sandorį, pirkėjo teisių apsauga susiaurinama jau vien dėl to, kad įmonė, kurios vardu automobilis bus parduodamas pirkėjui, tą automobilį nuosavybės teise valdys labai trumpą laiką, todėl tik už labai trumpą laiką privalės žinoti ir nurodyti apie automobilio patirtus įvykius bei kitus trūkumus.
Apibendrinat reiktų paminėti, kad situacija, kai šalia yra padėvėtų automobilių turgus ir „Regitros“ padalinys, o didelė dalis automobilių oficialiai yra perkami ir parduodami tiesiai iš užsienio šalių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės.
Tačiau kol toks reiškinys, t. y. tikrųjų automobilių pardavėjų oficialus nedalyvavimas pačiuose sandoriuose, bus toleruojamas tiek pačios visuomenės, tiek valdžios atsakingų institucijų, jokie teisės aktai nepadės užtikrinti realios padėvėtų automobilių pirkėjų teisių ir interesų apsaugos.
