Lietuvoje įregistruoti dešiniavairį automobilį yra sunku ir beveik neįmanoma. Todėl, šių metų pradžioje įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai tai padaryti, nebuvo įregistruotas nė vienas toks automobilis (jei neskaičiuosime spec. transporto ir istorinių, registruojamų pagal kitą reglamentą). Tuo įsitikinti galėjo ir 15min skaitytojas Audrius Bubėnas, kuris dešiniavairį 2010 m. gamybos „Nissan Serrena“ atsivežė iš Japonijos.

Skaitytojo bandymai automobilį įregistruoti – beverčiai. O saugaus eismo specialistai susiklosčiusia situacija džiaugiasi ir sako, kad tokių automobilių eismas šalies keliuose būtų katastrofa.

Visi bandymai veltui

Kalbėdamas apie Lietuvoje nustatytus reikalavimus dešiniavairiams, pašnekovas sakė, kad jau nuo seniau žinojo, kad mūsų šalyje įregistruoti tokį automobilį – beveik neįmanoma. O plačiau pasidomėjęs, nusprendė nemesti pinigų į balą ir nė nebandė montuoti privalomos įrangos.

Išvaizdų autobusiuką parsiplukdė iš Japonijos. Vėliau, paragintas draugo, dešiniavairių įregistravimu pasidomėjo Latvijoje ir Estijoje. Kaimyninėse šalyse taip pat griežti reikalavimai, dėl kurių, kaip pats pašnekovas teigė, dingo noras iš viso ką nors daryti. Estijos įmonės net liepė įmontuoti priekinių žibintų apiplovimo sistemą bei pakeisti visus nesertifikuotus stiklus.

Tačiau pašnekovas pastebėjo, kad kitose šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, papildomo matymo įrangos niekas nereikalavo.

Todėl tolimesnį „Nissan“ automobilio likimą savininkas jau nusprendė – jį parduos. Jo teigimu, autobusiukas tikriausiai iškeliaus į Angliją, nes ten šios transporto priemonės vertė yra kur kas didesnė nei Lietuvoje.

Nustatytos privalomos procedūros

Valstybės įmonė „Regitra“ nustato: dešiniavairė transporto priemonė galėtų būti įregistruota, joje sumontavus netiesioginio matymo įrangą bei „Regitrai“ pateikus ekspertizės pažymą, kuri patvirtintų minėtos įrangos sumontavimą. Tokią ekspertizę automobilių savininkai gali atlikti Lietuvos techninės apžiūros įmonėse.

Anot „Regitros“ komunikacijos specialistės Emilijos Bardauskienės, svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, tokiai transporto priemonei papildomai reikės atlikti ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams.

Gavus pažymą, kad automobilis yra pritaikytas eismui dešiniąja kelio puse, automobilio savininkas gali atvykti į „Regitrą“. Čia turėtų pateikti minėtas pažymas ir įprastinei registracijai reikiamus dokumentus: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą. Taip pat būtinas galiojantis draudimas bei techninė apžiūra.

VĮ „Regitra“ atstovė patikslino, kad mūsų šalyje registruojamos specifinės dešiniavairės transporto priemonės: istorinės priemonės bei miesto valymo ar tranzitiniai automobiliai, kuriems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams. Visgi, kalbant apie automobilius, kuriems minėta įranga ir atitiktis standartams yra privaloma, statistika yra nulinė – mūsų šalyje tokie automobiliai nebuvo įregistruoti.

Neįgyvendinami reikalavimai

Reikalavimus netiesioginio matymo įrangai nustato Lietuvos transporto saugos administracija. Dokumentuose nurodoma, kad periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi transporto priemonėje turi būti įrengti stacionariai. Tai reiškia, kad eismo įvykio metu jie negali trukdyti išsiskleisti oro pagalvėms ir turi būti pritvirtinti taip, kad patektų į valytuvų nuvalomą priekinio stiklo plotą. Taip pat periskopiniai veidrodžiai privalo saugoti nuo akinimo.

Reikalavimai vaizdo fiksavimo kamerai taip pat kelia sunkumų – kameros perduodamas atstumas iki objektų turi sutapti su realiu, o periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi neturi uždengti daugiau kaip 10 proc. priekinio vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus ploto. Specialistai pastebi, kad sumontavus visą reikiamą įrangą, matymo laukas susiaurėja, todėl, nors įranga sumontuota tvarkingai, dėl didesnio užimamo valytuvų nuvalomo stiklo ploto toks automobilis legaliai dalyvauti eisme negali.

Eismas taptų tragedija

Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, kalbėdamas apie tokių automobilių registraciją, teigė, kad tokios sąlygos sudarytos ne veltui. Mat tokios transporto priemonės keliuose būtų absoliuti nelaimė ir visiškas nesusipratimas saugaus eismo požiūriu. Anot jo, tokie automobiliai dažniausiai paklausą turi dėl mažesnės įsigijimo kainos. Tačiau jose sumontuotos papildomo matymo sistemos, periferinio matymo veidrodžiai ar kameros iš esmės nieko neišsprendžia ir neužtikrina eismo saugumo.

„Problema ta, kad reikalavimuose yra numatyta, kur turi būti tvirtinami veidrodžiai. Jie negali būti pritvirtinti prie stiklo su vakuuminiais tvirtinimais, o turi būti stacionariai prigręžioti. Tai tas prigręžiojimas jau yra problema, nes vienu atveju statramsčiuose yra oro pagalvės, kitu atveju, net jeigu pavyktų jį pritvirtinti taip, kad jis atitiktų tuos reikalavimus, eismo įvykio atveju oro pagalvė nulaužtų minėtus įrenginius ir jie galėtų sužaloti keleivį“, – komentavo R.Gabartas.

Specialistas taip pat pastebėjo, jog reikalaujamų parametrų kameros – negaminamos, todėl vien tik dėl šios priežasties leidimo eksploatuoti dešiniavairę transporto priemonę Lietuvos keliuose gauti nepavyktų. Periskopinio matymo veidrodžiai taip pat turi būti nedūžtantys bei atitikti numatytus standartus. O tai sukelia dar daugiau papildomų problemų, norint įregistruoti dešiniavairį automobilį Lietuvoje.

Komentarai (6)