Paskelbus, kad nuo 2020-ųjų liepos 1 d. Lietuvoje įsigalioja automobilio registracijos mokestis, pradėti ir akylai stebėti, kokį kiekį CO2 išmeta Lietuvoje registruojami automobiliai. Transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad atsižvelgiant į turimus naujausius duomenis, susimokėti turėtų kone visi, perkantys transporto priemonę.

Anot M. Buzelio, šiai dienai šalies transporto registrą valdanti VĮ „Regitra“ turi kiek daugiau nei pusės Lietuvoje registruoto transporto išmetamo CO₂ duomenis.

Naujausia, 2019 m. gruodį surinkta, statistika iškalbinga. Skaičiuojama, kad vidutiniškai visiškai naujų, Lietuvoje užregistruotų, automobilių išmetamas CO₂ siekia 131 g/km.

Iš užsienio šalių importuotų naudotų automobilių išmetamo CO₂ reikšmės didesnės – vidutiniškai 168 g/km.

„Kitaip tariant, vidutiniškai visi automobiliai peržengia tą ribą, nuo kurios reikės pradėti mokėti“, – pastebi M. Buzelis.

Tiesa, mokesčiai nėra itin dideli. Štai naujų benzininių automobilių savininkams už 131 g/km CO₂ registruojant automobilį reikėtų susimokėti 15 eurų, naujų dyzelinių automobilių savininkams – 30 eurų.

Registruojantiems naudotus benzininius automobilius, vidutiniškai išmetančius 168 g/km CO₂, reikėtų sumokėti 60 eurų registracijos mokestį. Atitinkamas naudotas automobilis su dyzeliniu varikliu naujajam savininkui jį registruojant pabrangtų 120 eurų. Jei tiek CO₂ išmestų dujomis varoma transporto priemonė, ją registruojant reikėtų sumokėti 54,5 eurų mokestį.

Kai kam – ir keli šimtai

Tiesa, CO₂ vidurkis nebūtinai reiškia, tai, kad didesnio mokesčio mokėti niekam neteks. M. Buzelis vardijo, kad sąrašuose netrūksta ir automobilių, kurių išmetamas anglies dvideginio kiekis siekia net kelis šimtus gramų kilometrui.

Pavyzdžiui, gruodį Lietuvoje buvo įregistruotas 1998 metų laidos „Mercedes-Benz CL600“, kurio išmetamas CO₂ siekia 400 g/km. Tokį automobilį registruojantis žmogus turėtų papildomai susimokėti 270 eurų mokestį.

Ne ką mažiau tektų mokėti ir 2014 m. laidos „Mercedes-Benz S550“ įsigijusiam žmogui, mat automobilio CO₂ siekia 360 g/km. Tiek pat atsieitų ir japoniško „Lexus LX570“, pagaminto 2016 m., registracija, mat automobilis išmeta 337 g/km CO₂. 270 eurų būtų pabrangusi ir 2008 m. laidos „Audi Q7“ su 4,2 l darbinio tūrio varikliu, jei jos savininkas automobilį būtų įregistravęs po 2020 m. liepos 1 d.

Dyzelinių automobilių savininkams mokestis per kišenę kirstų labiau. Štai 2004 m. laidos 5 l darbinio tūrio V10 formos dyzelinį variklį turintis „Volkswagen Touareg“ šių metų liepą pabrangtų 540 eurų.

Dyzelinių vis dar daugiausiai

Vertindamas 2019 m. paskutinio ketvirčio automobilių registracijos duomenis, M. Buzelis pastebėjo, kad dauguma į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių vis dar tebėra dyzeliniai – tokių buvo net 71 proc.

„Žinoma, tai yra 1,2 proc. mažėjimas lyginant su atitinkamu 2018 m. ketvirčiu. Galime tai vadinti istorinėmis žemumomis. Tokiam pokyčiui, manome, turėjo įtakos kalbos apie taršos mokesčius“, – kalbėjo ekspertas.

Benzininių automobilių dalis paskutinį praėjusių metų ketvirtį ūgtelėjo 0,7 proc. – iki 23,7 proc., o 5,3 proc. automobilių parko dalis (augo 0,4 proc.) tenka automobiliams, varomiems alternatyviomis degalų rūšimis.

Kalbėdamas apie naujų automobilių parko pasiskirstymą pagal degalų rūšį, M. Buzelis pabrėžė, kad šie duomenys smarkiai iškraipyti reeksporto statistikos. Lietuvoje kasmet įregistruojama daugybė naujų automobilių, kurie fiziškai šalies kelių nė nepasiekia – yra tuojau pat išregistruojami. Šis rodiklis siekia daugiau nei 40 proc. viso naujų automobilių parko.

„Tad nors duomenys rodo, kad esą 71,9 proc. naujų Lietuvoje registruojamų automobilių yra varomi benzinu, realybė kitokia: manome, kad ši dalis gerokai mažesnė“, – akcentavo M. Buzelis, pasak kurio net ir tarp naujų automobilių liūto dalis, apie 68 proc., atitenka varomiems dyzelinu.

Komentarai (1)