Elektrinių automobilių ateitis: masiniai ar nišiniai? (5)
Apsilankius rugsėjo mėnesį vykusioje Frankfurto automobilių parodoje buvo galima manyti, kad elektriniai automobiliai netrukus užkariaus rinką, nes beveik kiekvienas gamintojas savo stende demonstravo elektrinį arba bent jau hibridinį modelį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto gamintojų požiūris į elektrinių automobilių ateities perspektyvas yra labai įvairus. Vieni mano, kad elektriniai modeliai taps masiniais ir bus perkami kaip antras šeimos automobilis, tuo tarpu jų oponentai tvirtina, jog jie bus tik nišiniai produktai.
Konservatyviajai pusei atstovauja „Volkswagen“ grupės valdybos narys Ulrichas Hackenbergas, kuris yra atsakingas už produktų kūrimą. Pristatydamas koncepcinį elektromobilį „E-Up!“ jis pripažino aplinkos visiškai neteršiančių transporto priemonių svarbą, tačiau pastebėjo, kad elektrinių automobilių rinkos kūrimas bus panašesnis į inžinerinį maratoną, o ne trumpą sprintą.
U.Hackenbergas mano, kad artimiausią dešimtmetį elektriniai motorai bus tik vidaus degimo variklių priedas. Vadovas prognozuoja, kad iki 2020 m. elektrinių automobilių rinkos dalis sudarys vos 1,5-2,0 %.
Elektrinius automobilius jau gaminančios „Tesla“ bendrovės vadovas Elonas Muskas atstovauja priešingai nuomonei. Šis elektromobilių entuziastas mano, kad po dvidešimties metų dauguma naujų automobilių turės elektrinius variklius. Elektrinių transporto priemonių ateitį optimistiškai vertina ne tik nykštukinės bendrovės: „Renault“ ir „Nissan“ vadovas Carlosas Ghosnas taip pat neabejoja jų perspektyva. Anot jo, iki 2020 m. elektromobiliai gali užimti apie 10 % pasaulinės rinkos.
C.Ghosno poziciją puikiai atspindi „Renault“ ir „Nissan“ veiksmai: „Nissan“ vasarą pristatė elektromobilį „Leaf“, kuris Europos, Japonijos ir JAV rinkose turėtų pasirodyti maždaug po metų. Japonijos gamintojo teigimu, su pilnai įkrauta ličio jonų baterija „Leaf“ gali įveikti apie 160 km.
„Nissan“ kol kas neskelbia šio modelio kainos, tačiau manoma, kad jis kainuos 20-30 tūkst. dolerių (46-69 tūkst. Lt). Savo ruožtu „Renault“ Frankfurto parodoje pademonstravo kelis naujus koncepcinius elektrinius automobilius.
„Mitsubishi Motors“ Japonijoje jau prekiauja elektriniu „i-MiEV“ modeliu, tačiau jis kol kas tiekiamas tik didelių įmonių autoparkams. Gamintojas tikisi kitais finansiniais metais Japonijoje, JAV ir Europoje parduoti 4 tūkst. šių automobilių. „Renault“ varžovas „PSA/Peugeot-Citroen“ nuo kitų metų pabaigos Europoje prekiaus „Peugeot“ ir „Citroen“ markių adaptuota „Mitsubishi i-MiEV“ modelio versija. „Peugeot“ šefas Jeanas-Marcas Galesas tikisi, kad PSA iki 2013 m. pavyks pasiekti 25 tūkst. vnt. metinius pardavimus.
Siekdami įveikti vieną pagrindinių elektromobilių trūkumų – nedidelį įveikiamą atstumą – „Renault“ ir „Nissan“ bendradarbiauja su bendrove „Better Place“, kuri Danijoje ir Izraelyje kurs elektromobilių įkrovos terminalų ir baterijų keitimo stočių tinklą. Bendrovės prognozuoja, kad šiose dvejose šalyse iki 2016 m. važinės apie 100 tūkst. elektrinių automobilių.
Vis dėlto C.Ghosno entuziazmas sulaukia ir kritikos. „IHS Global Insight“ automobilių rinkos analitikas Timas Urquhartas mano, kad C.Ghosnas visą „Renault“ ir „Nissan“ ateitį stato ant elektrinių automobilių kortos. Analitikas tikina, kad elektrinių automobilių paklausa bus nedidelė iki rimtesnių baterijų technologijų proveržių, kurie leistų elektromobiliams įveikti kur kas didesnį atstumą.
Tuo tarpu „Better Place“ viceprezidentas Sidney Goodmanas teigia, jog Izraelio ir Danijos projektai parodys, kaip automobilių įkrovos ir baterijų keitimo stočių tinklas gali išspręsti elektromobilių problemas. Anot jo, Izraelyje bus įrengta dešimtys tūkstančių automobilių įkrovos terminalų, bet tik 70 baterijų keitimo stočių. S.Goodmanas pastebi, jog elektrinių automobilių gausa paskutinėse parodose rodo augantį vartotojų susidomėjimą.
Apibendrinant galima pastebėti, jog įveikus pagrindines elektrinių automobilių problemas – nedidelį įveikiamą atstumą, ilgą baterijų įkrovos laiką ir, svarbiausia, aukštą kainą – jų pardavimai neabejotinai išaugs. Tiesa, kol kas dar neaišku, kaip greitai gamintojams pavyks išspręsti šias problemas.
