2019-ieji medicinoje buvo puikūs – pradedant nuo vaistų sukūrimo nuo iki tol neišgydomomis laikytų ligų, iki nugalėto paralyžiaus ir gyvų smegenų išlaikymo net po mirties. Pažvelgime į didžiausius medicinos mokslo pasiekimus.

Sėkminga kova su paralyžiumi

„[Pojūtis], lyg būtum pirmasis žmogus Mėnulyje“, - sakė 30-etis Tribault‘as.

Taip jis apibūdino tą momentą, kai po dvejų metų paralyžiaus ir vėl galėjo žengti pirmuosius žingsnius.

Dėka egzo-skeleto kostiumo, kurį valdo mintimis, dabar vyras ir vėl gali judinti visas keturias paralyžiuotas galūnes.

Žinoma, Tribault‘o žingsniai nėra labai grakštūs ir bandymas buvo atliktas laboratorinėmis sąlygomis, tačiau tyrėjai teigia, kad tokia technologija vieną dieną galėtų kardinaliai pagerinti tokių pacientų gyvenimo kokybę.

Kitas labai svarbus kovoje su paralyžiumi pasiekimas buvo padarytas Australijos chirurgų.

Jie sugebėjo „perrišti“ žmogaus nervus taip, kad paralyžiuoti pacientai vėl gali judinti rankas bei kojas.

Dabar Australijos pacientai gali patys pavalgyti, pasidaryti makiažą, spynoje pasukti raktą, rankose laikyti bei tvarkyti pinigus ir prisėdę prie kompiuterio rašyti.

Vaistas, per rekordinį laiką pagamintas vienai mergaitei

Mila‘os Makovec‘os daktarai atliko praktiškai neįmanomą žygdarbį – mirtina smegenų liga sergančiai mergaitei buvo sukurtas vaistas mažiau nei nei per metus laiko.

Mergaitei buvo diagnozuota mirtina ir neišgydoma Batten‘o liga. Bostono medikų komanda atliko viso genomo analizę ir Mila‘os genetiniame kode aptiko unikalią mutaciją, sukėlusią šią ligą.

Aptikę ligos priežastį, specialistai pamanė galintys mergaitę išgydyti. Specialistai sukūrė vaistą, kurį pirmiausiai laboratorijoje išbandė su Mila‘os ląstelėmis, tada su laboratoriniais gyvūnais ir galiausiai gavo JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimą, šį vaistą taikyti žmonių gydymui.

Stebėtina, bet įprastai naujo vaisto sukūrimas, išbandymas ir leidimo gavimas naudoti pacientų gydymui užtrunka bent 5-erius metus. Šiuo atveju neprireikė ir metų.

Nors ir pilnai neišgydyta, bet Mila dabar jaučiasi kur kas geriau ir patiria ženkliai mažiau priepuolių.

Genų „nutildymo“ vaistai jau pakeliui

Nauja vaistų klasė, vadinama „genų nutildymu“, leidžia gydyti iki tol nepagydytomis laikytas ligas.

Genas yra mūsų DNR dalis, kuri yra kiekvienoje eukariotinėje ląstelėje. Tačiau mūsų DNR yra užrakinta ląstelės branduolyje ir laikoma atskirai nuo baltymus gaminančių gamyklų.

Tad mūsų kūnai naudoja trumpą genetinio kodo grandinę, vadinamą informaciją nešančiąja RNR, kad užpildytų atsiradusias spragas. Genų nutildymo vaistai užmuša šį pasiuntinį.

Dėl šių vaistų Sue Burrell‘ė nebejaučia tokio stipraus skausmo, kurį kėlė ūminė porfirija. O Vincent‘as ir Neil‘as Nicholas‘as dabar vartoja genų nutildymo vaistus nuo ligos, vadinamos amiloidoze.

Virusai gelbėtojai: Isabelle‘ės Carnell Holdaway gyvybę išgelbėjo eksperimentinis virusų kokteilis

Paauglės kūną užpuolė mirtinos ir, atrodytų, neišgydomos bakterijos. Specialistai teigė, kad išgyventi merginai tėra vos 1 % tikimybė.

Isabelle‘ės kūną nusėjo dideli, juodi odos pažeidimai ir viskas baigėsi intensyvia priežiūra, kai galiausiai ir kepenys atsisakė funkcionuoti, o merginos organizme susidarė didžiulės bakterijų kolonijos.

Tačiau „Great Ormond Street Hospital“ gydytojai nusprendė imtis neišbandyto gydymo metodo – „fagų terapijos“. Jo metu yra panaudojami virusai, kurie sunaikina bakterijas.

„Fagų terapija“ niekada nebuvo pagrindiniame dėmesio centre. Ypač kai atsirado antibiotikai, kuriuos naudoti yra kur kas lengviau.

Tačiau „fagų-terapija“ susilaukia  vis daugiau dėmesio ir labiausiai dėl to, kad atsiranda vis daugiau super bakterijų, kurių neįveikia tradiciniai antibiotikai.

Sėkmingas Isabelle‘s išgijimo atvejis gali būti vienas iš daugelio, kai žmonijai pasitarnaus „fagų terapija“.

Naujas požiūris į vėžį

Dvejų metukų Charlotte Stevenson iš Belfasto buvo viena pirmųjų, kuri pasinaudojo naujų „revoliucinių“ vaistų nuo vėžio grupe.

„Navikų-agnostikų“ vaistams yra nesvarbu, kurioje kūno vietoje yra vėžys. Svarbu tik, kad jis turėtų specifinę genetinę anomaliją.

Ir pirmasis toks vaistas, vadinamas larotrektinibu (arba Vitrakviu), jau yra patvirtintas bei galimas naudoti visoje Europoje.

Jis yra skirtas gydyti navikams, turintiems specifinę genetinę anomaliją – vadinama NTRK geno susiliejimu.

Tokių anomalijų buvo rasta Charlotte‘s sarkomos atveju. Bei jų galima rasti sergant smegenų, inkstų, skydliaukės ir kitų vėžio tipų formomis.

Vėžio imunoterapija per pastaruosius metus taip pat labai stipriai žengė į priekį.

Medicina sugeba maksimaliai išnaudoti paties žmogaus imuninę sistemą kovoje su vėžiu ir dabar daugiau nei pusė pacientų išgyvena mirtiną odos vėžį (melanomą), kuris prieš dešimtmetį buvo laikomas neišgydomu.

Prieš 10 metų tik vienas iš 20 pacientų, kuriems būdavo diagnozuotas paskutinės stadijos odos vėžys, išgyvendavo dar 5-erius metus. Daugelis jų mirdavo vos po kelių mėnesių.

Nuostabu ką vos per dešimtmetį sugebėjo pasiekti medicinos mokslas.

Pirmasis vaistas, lėtinantis demenciją?

JAV farmacijos kompanija „Biogen“ teigia sukūrusi pirmąjį vaistą, lėtinanti Alzheimerio ligos vystymąsi.

Vaistas, vadinamas „adukanumabu“, yra antikūnas, pašalinantis smegenyse besikaupiančius toksiškus baltymus.

Per 2019-uosius buvo atlikti vaisto bandymai ir „Biogen“ teigia, kad tie, kurie vartojo didžiausią šio vaisto dozę, išsaugojo daugiau prisiminimų bei kalbos gebėjimų. Taip pat geriau sekėsi atlikti kasdienes užduotis, kaip: kambarių valymas, skalbimas, apsipirkimas ir kt.

Jei šį vaistą bus leistą naudoti, tai gali būti vienu reikšmingiausių šiuolaikinės medicinos momentų.

Naujo tipo demencija

Ekspertai mano, kad atrado naują demencijos formą ir milijonams pacientų gali būti nustatytos neteisingos diagnozės.

Demencija yra daugelio smegenų ligų simptomas, o atminties praradimas yra labiausiai paplitęs požymis.

Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma. Taip pat mokslui jau yra žinomos tokios demencijos formos, kaip: kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, priekinė-laikina demencija, Parkinsono ligos demencija, amiotrofinė šoninė sklerozė.

Dabar į šį sąrašą įtraukta ir „vyraujanti limbinė ir su amžiumi susijusi TDP-43 encefalopatija“ arba paprasčiau tariant „vėlyvoji“ demencija.

Kova dėl Safos ir Marwos atskyrimo

Viena iš labiausiai pasaulyje sekamų medicinos istorijų buvo apie dvynukių, suaugusių galvomis, atskyrimą.

Safa ir Marwa gimė suaugusios kaukolėmis ir niekada negalėjo pamatyti viena kitos. Oficialių duomenų, kaip dažnai atsitinka tokie atvejai, nėra. Tačiau vienas šaltinis teigia, kad tikimybė gimti taip suaugusiems dvynukams yra viena iš 2,5 mln. Daugelis jų neišgyvena ilgiau kaip vieną dieną.

Norint atskirti Safą ir Marwą, reikėjo daugybės operacijų, mėnesių sunkaus darbo ir šimtų medicinos darbuotojų patirties.

Po mirties kiaulių smegenys dar funkcionavo 4 valandas

Linija tarp mirties ir gyvenimo 2019-aisiais tapo dar miglotesnė. Po to, kai kiaulė buvo paskersta, mokslininkams iš dalies pavyko atgaivinti jos smegenis ir pastarosios funkcionavo dar 4 valandas.

Tyrimas atskleidė, kad smegenų ląstelių žūtį galima pristabdyti ir, kad yra įmanoma atstatyti kai kurias jungtis smegenyse.

Tiesa, nurodyta, kad nepavyko aptikti jokių smegenų signalų, kurie rodytų sąmoningumo ženklus.

JAV mokslininkų atradimas meta iššūkį idėjai, kad praėjus keletui minučių po to, kai į smegenis nebeteka kraujas, smegenys miršta negrįžtamai.

Naujas įrankis manipuliuoti DNR

Ši technologija vadinama „esminiu redagavimu“ ir apibūdinama, kaip „genetinio teksto apdorojimo įrenginiu“, galinčiu tiksliai perrašyti genetinį kodą.

Tai yra panašu į „CTR+F“ klaviatūros mygtukų paspaudimą, kai norime surasti konkrečią vietą tekste, tada paspaudžiame „CTR+C“ ir „CTR+V“ ir taip nukopijuotą tekstą perkeliame į norimą vietą.

Skaičiuojama, kad yra 75 000 skirtingų mutacijų, kurios žmonėms gali sukelti ligas ir tyrėjai teigia, jog jų „esminio redagavimo“ technologija gali ištaisyti beveik 9 iš 10 tų mutacijų.

Technologija jau yra išbandoma laboratorijose.

Žmonės ir vėl gali kalbėti

Mokslininkai sukūrė smegenų implantą, kuris gali perskaityti žmonių mintis ir jas paversti garsu.

Pirmiausiai smegenyse yra implantuojamas elektrodas, kuris surenka elektrinius signalus, susijusius su lūpomis, liežuviu, balso klostėmis ir žandikauliu.

Tuomet atliekami skaičiavimai, kad būtų galima modeliuoti, kaip judesiai burnoje ir gerklėje formuos skirtingus garsus.

Taip atsiranda sintetinė kalba, atkeliaujanti iš „virtualiojo balso trakto“. Ji – nėra tobula (čia rasite garso įrašą), bet Kalifornijos universiteto mokslininkai teigia, kad tai vis tiek galėtų padėti žmonėms, kuriems liga atėmė gebėjimą kalbėti.

Elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti?

Daugiau kaip 2400 žmonių atsidūrė ligoninėje ir dar 50 mirė nuo „elektroninių cigarečių sukeltų plaučių sužalojimų“.

O paauglys berniukas vos nemirė po to, kai vadinamasis vaipinimas sukėlė katastrofišką plaučių reakciją.

Tačiau ekspertai ir toliau teigia, kad elektroninės cigaretės yra saugesnės už tradicinio tabako rūkymą. Netgi pasirodė tyrimų, kurie teigia, kad e-cigaretės padeda mesti rūkyti.

„New England Journal of Medicine“ publikuotame tyrime teigiama, kad tradicines cigaretes pakeitusieji į elektronines, jau po metų 18 % rūkančiųjų visiškai atsisakė šio žalingo įpročio. Tuo tarpu įvairūs nikotino pleistrai ir panašios tradicinės nikotino pakaitalų priemonės padėjo 9,9 % žmonių visiškai atsisakyti rūkymo.

Ir dar keletas svarbių medicinos pasaulio žinių

• Tyrėjai sukūrė precendento neturinčius kūdikio širdies vaizdus, jam dar būnant gimdoje.
• Tymai kelia pražūtingą poveikį organizmo imuninei sistemai ir dėl to ateityje gali būti sunkiau kovoti su šia liga.
• Valgymo sutrikimo (anoreksijos) ištakos yra tiek galvoje, tiek ir kūne. Todėl kai kurių žmonių DNR pokyčiai keičia riebalų ir cukraus perdirbimo būdą.
• Mokslininkai nustatė žmogaus ištvermės ribas ir tam pasitelkė ilgų nuotolių bėgikus, Tour De France dviratininkus ir kitus elitinius sportininkus.
• Dieta, gausiai praturtinta bananais, avinžirniais ir žemės riešutais, gali paskatinti gerųjų žarnyno bakterijų kiekio didėjimą ir pilnavertį vaikų vystymąsi.
• Remiantis žmogaus smegenų tyrimu, žmonės visą gyvenimą gamina naujas smegenų ląsteles – bent jau iki 97 metų.
• „Siurbiantysis“ pleistras, kuriame yra milijonai gyvų kamieninių ląstelių, galėtų padėti atitaisyti širdies priepuolio padarytą žalą.
• Grybas – genetiškai sustiprintas gaminti toksinę medžiagą – gali greitai sunaikinti daugybę maliariją platinančių uodų.
• Žmogaus kepenų atšaldymas iki -4C patrigubina laiko tarpą, per kurį galima jas laikyti, prieš persodinant pacientui, palyginus su tuo laiku, kurį suteikia įprastas kepenų laikymas su ledu.
• Maistas, kurį mes valgome, kasmet į kapus anksčiau laiko nuvaro 11 mln. žmonių.
• Mokslininkai vėžį išnarstė po dalelę, atskleidė jo silpnybes ir pateikė naujų gydymo būdų.
• Kiekvienas, praktikuojantis sveiką gyvenimo būdą, demencijos riziką gali sumažinti beveik trečdaliu.

Komentarai (1)