Nauji didžiausi pasaulyje laivai „sumažins laivybos emisijas“ (Video) (4)
Statomi nauji didžiuliai laivai konteineriams gabenti sumažins laivybos išmetamų teršalų emisijas. Taip teigia Pietų Korėjos gamintoja, pasirašiusi sutartį dėl dešimties tokių laivų statybos. Savo parametrais šie gigantai būtų lygūs 400 metrų besitęsiančiai 20 aukštų biurų pastatų eilei ir vienu metu galėtų gabenti, pavyzdžiui, 18 mln. plačiaekranių televizorių, skelbia britų „The Guardian“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot dienraščio, dėl tokių išmatavimų ir pajėgumų nauji laivai, kurių pirmuosius dešimt užsakė danų įmonė „Maersk“, nesunkiai gali pakeisti tarptautinę laivybą – panašiai kaip greitieji traukiniai pakeitė keliavimą žeme.
Nors 400 metrų ilgio ir 73 metrų aukščio naujas laivas „Triple-E“ šiais išmatavimais nedaug lenks šiuo metu didžiausią konteinerių gabenimo laivą, jis pajėgs gabenti beveik penktadaliu daugiau krovinių – dėl to, kad bus pastatytas platesnis.
„Maersk“ 1,17 mlrd. svarų (beveik 5 mlrd. litų) vertinamą pirkimo sutartį pasirašė su Pietų Korėjos laivų statytoja „Daewoo“ – joje numatyta galimybė užsisakyti dar 20 laivų. Pirmieji dešimt turi būti pastatyti per dvejus – ketverius metus.
Danai tikisi, jog krovinių gabenimo iš Kinijos į Europą sąnaudos sumažės 26 proc. „Tai tikriausiai didžiausi laivai, kokie bus statomi per artimiausiais metais. Būtume galėję padaryti juos ilgesnius, bet būtų reikėję platinti uostus. Būtume galėję padaryti platesnius, tačiau gervėmis į plotį galima pasiekti tik nuo 23 iki 24 konteinerių“, – sakė Eivindas Koldingas, „Maersk“ vadovas Londone.
Laivai, kurie yra beveik dvigubai didesni nei dauguma iš 9 tūkst. pasaulio konteinerių laivų, buvo sukurti būtent kelionėms iš Kinijos į Europą. Tik Felixtowe'o uostas Didžiojoje Britanijoje ir Rotterdamas bei Bremerhavenas žemyninėje Europoje bus pajėgūs juos aptarnauti – kartu su Port Saidu Egipte ir keturiais uostais Rytuose, tarp jų – Šanchajaus bei Honkongo.
„The Guardian“ rašo, kad „Maersk“, dominuojanti pasaulio laivyboje, pastaruosius kelerius metus turėjo atsakinėti į kritiką, jog laivybos pramonė nesugeba mažinti išmetamų anglies dioksido emisijų – šiam verslui tenka nuo 3 iki 4 proc. pasaulio emisijų ir daugiausia dėl to, kad deginamas pigus, bet itin taršus kuras.
Pirmadienį „Maersk“ pabandė įsitvirtinti kaip aplinkos klausimais atsakinga bendrovė, nurodžiusi, jog bent šeštadalis kiekvieno naujo laivo kainos teks kuro taupymo ir emisijų mažinimo priemonėms.
Laivų varikliai sukurti, kad suktųsi lėčiau, o perteklinė šiluma bus surenkama, tad vietoje 200 tonų kuro per dieną turėtų būti sunaudojama apie 100 tonų degalų.
„Mes pergalvojome visą laivą. Keliame naują kartelę – kuriame naują standartą. Šie laivai plaukios su perpus mažiau degalų nei laivybos pramonės vidurkis – tai penktadaliu mažiau nei dabar naudoja efektyviausi laivai. Jie plauks 19, o ne 23 mazgų greičiu ir teršalų, tenkančių vienam konteineriui, bus perpus mažiau. Laivai galėtų plaukti dar lėčiau, tačiau pasiektume tašką, kai transportavimo laikas taptų problema“, – sakė E. Koldingas.
Aplinkosaugos grupės atsargiai pasveikino naują permainą. „Laivyba yra tarptautinės prekybos kraujo apytakos sistema, tačiau ji taip pat yra taršos šaltinis – didesnis nei daugelis pramoninių valstybių ir iki 2050 metų jis turėtų patrigubėti. Variklių efektyvumo didinimas yra problemos sprendimo dalis, tačiau tik taršos apribojimų nustatymas gali rimtai padėti“, – sakė Timas Gore'as, „Oxfam“ klimato kaitos politikos patarėjas.
Bendrovė nenurodė, kiek oro taršos sumažėjimą lems laivai. Tarptautiniuose vandenyse sieros ir azoto junginių emisijos beveik nereguliuojamos ir buvo surinkta duomenų, kad didžiausių konteinerių laivai išmeta tiek sieros ir azoto teršalų, kiek 50 mln. automobilių.
„Mes įtemptai kuriame naują technologiją, tačiau dar nežinome, ar ji bus išplėtota, kai bus pristatyti laivai“, sakė „Maersk“ atstovas.
