Sustojęs laivas išmeta inkarą. Šis griausmingai barškindamas grandine nukrenta į jūros dugną ir nebeleidžia laivui pajudėti. Vėliau tereikia jį išjudinti ir galima plaukti toliau. Taip tikrai būna, bet inkarų būna įvairių.

Inkarai naudojami jau kelis tūkstančius metų. Tikriausiai pirmieji buvo pagaminti iš akmenų, pririštų prie virvės. Ir iš tikrųjų, ir šiuolaikiniai laivai turi inkarus. Didesnis laivas jų gali turėti ir 4, ir 6 ar daugiau. Nuleistas inkaras pasiekia jūros dugną ir kur nors įstringa - taip jis neleidžia laivui pajudėti. Klasikinės kablio formos inkarai įsikasa į jūros dugną, tačiau dėl savo riestos formos gali būti pakankamai lengvai ištraukti. Laivas tiesiog trumpina grandinę tol, kol atsiduria tiesiai virš inkaro. Riesta inkaro apačia suteikia mechaninį pranašumą ir leidžia išlaužti bet ką, kas laiko kablį. Aišku, yra ir kitokių formų inkarų, tačiau jų panaudojimas yra maždaug toks pat.

Priešingai nei galima pamanyti, inkarai naudojami ne kiekvieną kartą sustojus. Tai nėra kažkoks stebuklingas stovėjimo stabdis. Vandenynai yra labai gilūs, todėl pasiekti jų dugną dažnai būna neįmanoma. Ir tiesiog netikslinga - jei nėra pavojaus, kad laivas nudreifuos tolyn nuo kurso ar į ką nors atsitrenks, inkarai nėra nuleidžiami. Juk juos paskui būna sunku ištraukti, kartais tenka pasisukioti aplink inkaro įstrigimo vietą, kol jis atsilaisvina. O laikas - pinigai.

Dažniau inkarai naudojami netoli uostų laukiant savo eilės. Tai neleidžia bangoms nustumti laivo į užimtus laivybos kelius ir sukelti kitų problemų. Kitais atvejais laivų kryptis kontroliuojama įprastai ir jie paliekami dreifuoti, kol vėl ateina laikas išplaukti.

Jei dreifuojant pakyla vėjas ir bangos, galima pasitelkti kitokį, specialiai tam sukurtą tempiamą inkarą. Toks jūrų inkaras iš esmės yra tarsi didelis maišas. Jis dažniausiai nuleidžiamas laivo gale. Vanduo jį tempia tolyn, taip išlaikant laivą pasuktą tiesiai į vėją.

Laivo pasisukimas šonu į vėją ir bangas gali būti pavojingas, todėl tokie inkarai naudojami gana dažnai. Jie yra gana lengvi, nebrangūs, naudoja paprastą virvę. Tempiami inkarai gali ne tik valdyti laivo kryptį bet ir sulėtinti laivo dreifavimą nepageidaujama kryptimi. Kartais jie gali padėti kovoti ir su bangomis. Kai kurie tokie inkarai yra nuleidžiami po vandeniu, kai kurie lieka paviršiuje. Nuo to priklauso, ar tokį inkarą tampys vėjas.

Aišku, inkarų būna pačių įvairiausių, ne tik šie du tipai. Per kelis tūkstančius metų inkarų dizainas keitėsi. Tokių, kokius matome naudojamus kaip papuošimus ar monumentus, likę visai nedaug. Šiuolaikiniai inkarai, net jei yra naudojami taip pat, pasižymi ištobulinta forma ir efektyviomis nuleidimo ir pakėlimo sistemomis. Ir vis tiek kartais yra pametami. Štai kaip atrodo toks incidentas:

Komentarai ()