Vandenyne įamžintas karas: tyrinėtojai beveik 7 km gylyje rado laivą, dalyvavusį didžiausiame jūrų mūšyje žmonijos istorijoje (Video) ()
Giliausio pasinėrimo metu Ramiajame vandenyne esantis sudužęs laivas „USS Johnston“ buvo sėkmingai perkeltas, apžiūrėtas ir nufilmuotas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV karinio jūrų laivyno eskadrinio minininko nuolaužas galima rasti apie 6500 metrų gylyje, Filipinų jūroje prie Samaro salos krantų. 115 metrų laivas nuskendo 1944 m. spalio 25 d. per Leitės įlankos mūšį Antrojo pasaulinio karo metu. Dažnai sakoma, kad tai didžiausias jūrų mūšis žmonijos istorijoje, kai jungtinės Amerikos ir Australijos pajėgos kovojo prieš didžiulį Japonijos Imperijos karinį jūrų laivyną.
Žymusis laivas nebuvo aptiktas dešimtmečius, kol 2019 m. nuolaužas aptiko nuotoliniu būdu valdoma transporto priemonė, paleista iš „R/V Petrel“ tyrimų laivo, kuris priklauso vienam iš „Microsoft“ įkūrėjų Paului Allenui.
Povandeninė įgula atliko laivo nuolaužų tyrimą, sakoma Caladano Oceanico pranešime. Ekspedicijos vykdytojas buvo povandeninis tyrinėtojas ir buvęs JAV karinio jūrų laivyno vadas Victoras Vescovo, kuris asmeniškai pilotavo nardymo aparatą „DSV Limiting Factor“.
Laivą ištyrė per du pasinėrimus, trukusius po aštuonias valandas. Šis nardymo aparatas anksčiau buvo penkių pasaulio vandenynų giliausiose vietose, vykstant 2019 m. „Penkių gylių ekspedicijai“. Jis taip pat neseniai grįžo iš 14-ojo nardymo „Challenger Deep“ – giliausio Žemės taško, esančio Marianos lovyje, maždaug 10 925 metrų gylyje.
„USS Johnston“ yra giliausiai ištirta laivo nuolauža pasaulyje – reikėjo pasinerti net į 6500 metrų gylį. Palyginimui, „RMS Titanic“ nuolaužos yra maždaug 3800 metrų gylyje.
Laivo nuolaužų vieta buvo identifikuota pasinaudojus karinio jūrų laivyno istoriko Parkso Stephensono darbu. Istorikas išnagrinėjo Japonijos ir JAV ataskaitas, kad galėtų aprašyti paskutinį laivo momentą.
„Skaityti ataskaitas apie paskutines „Johnstono“ dienas yra graudu, jas reikia išsaugoti, nes jose aprašytos svarbiausios laivyno tradicijos. Tai buvo neįtikėtina ir mirtina kova“, – komentavo P. Stephensonas.
„Mes galėjome pamatyti nuolaužų dydį ir žalą, padarytą intensyvaus mūšio metu. Jam buvo smogta iš didžiausio kada nors sukonstruoto karinio laivo – Japonijos imperijos jūrų laivyno mūšio laivo „Yamato“, tačiau „Johnston“ lengvai nepasidavė. Visose ataskaitose pagerbiama įgulos drąsa ir visiškas dvejonių stygius stojant į kovą su priešu, o nuolaužos tai įrodo“, – pridūrė P. Stephensonas.
V. Vescovo teigimu, šis laivas ne tik pamušė rekordą, bet ir turi tam tikrą istorinę vertę. Visi ekspedicijoje surinkti hidrolokatoriaus duomenys ir aukštos kokybės vaizdai nėra viešai skelbiami, siekiant užtikrinti, kad sudužęs laivas išliktų netrikdomas, tačiau jie bus perduoti analizuoti JAV kariniam jūrų laivynui, kuris vėliau gali paskelbti informaciją, jei manys ją esant reikalingą.
„Turime griežtą „žiūrėk, bet neliesk“ politiką, tačiau mes renkame daug medžiagos, kuri yra labai naudinga istorikams ir jūrų laivyno archyvarams. Manau, kad tai yra svarbus darbas, todėl aš jį finansuoju privačiai ir mes pristatome medžiagą kariniam jūrų laivynui pro-bono“, – aiškino V. Vescovo.
