Kompiuterio valdoma vėjo burė pirmą kartą traukia šiuolaikinį krovininį laivą
(7)
Tai, kas atrodo išėjo negrįžtamai – senoviniai buriniai laivai, gali vėl sugrįžti. Tiesa, kitokios koncepcijos ir su kitokiu naudingumo koeficientų, tačiau principas išliks tok pat – laivus į priekį varys vėjo genama burė. Nepasakysi, jog tai kažkuo ypatinga naujiena – šiuolaikinių vėjų burių bandymai atliekami jau senokai, tačiau tik dabar pirmą kartą sistema pritaikyta tikrame šiuolaikiniame krovininiame laive, kurio plaukiojimo rezultatai tikriausiai nulems tokių burių perspektyvas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Beluga SkySails – pirmasis pasaulyje sausų krovinių laivas, „apginkluotas“ Vokietijos kompanijos SkySails vėjo bure šią savaitę išplaukė į pirmąją tarpatlantinę kelionę. Reikia paminėti, jog Beluga SkySails nėra pirmutinis laivas, ant kurio tokia burė išbandyta, tačiau pirmasis krovininis laivas, kuris šią naujovę ims naudoti reguliariai visų komercinių reisų metu.
132 metrų ilgio laivas priklauso kompanijai Beluga Group. Ceremoninės laivo „krikštynos“ įvyko 2007 metų gruodžio 15 dieną, o 2008 metų sausio 18 Šiaurės jūroje laivas atliko pirmąjį bandomąjį plaukimą, kurio metu buvo išbandyta naujoji vėjo burė. O sausio 22 dieną laivas išplaukė per Atlantą į Venesuelą.
SkySails burė, kurios plotas siekia 160 kvadratinių metrų, į orą išleidžiama ant ilgo troso, kurio padėtį valdo kompiuteris, ieškodamas geriausios burės padėties pučiant skirtingam vėjui.
SkySails ir Beluga Group specialistai paskaičiavo, jog štai tokia skraidanti burė gali sutaupyti kuro sąnaudas nuo 10 iki 35 %. Atsižvelgiant į tai, jog čia vidutinės metinės normos, tai visai neblogai. Tuo tarpu, jei pasitaiko tinkama vėjo kryptis ir pakankamas jo greitis, kuro sąnaudos su tokia bure mažėja iki 50%.
Be to, SkySails specialistų nuomone, dar didesnių matmenų burė nei kad dabartinė, esant palankiomis sąlygomis gali visiškai pakeisti laivo dyzelinį variklį, kurio galingumas siekia kelis tūkstančius arklio galių.
Kuo gi ši burė skiriasi nuo XIX amžiaus burių? Pati savaime turbūt labai mažai kuo, tačiau radikaliai skirtingas jo panaudojimas. Senuosiuose laivuose burės buvo tvirtinamos prie laivo stiebų, o dabar ji gali būti nutolusi nuo laivo tiek į priekį, tiek ir į aukštį per šimtus metrų. Tai leidžia burei „pasigauti“ patį stipriausią vėją, kuris prie jūros paviršiaus dažnai būna silpnesnis nei aukštesniuose sluoksniuose.
Kitas smagus skirtumas – denyje nesimėto daugybė virvių ir kitų mechanizmų, skirtų burių valdymui. Vienintelė būtina sistema – laivo priekyje numatyta santykinai nedidelių matmenų štanga, skirta burei išskleisti ir vėliau ją nuleisti. Tiesa, traukiamoji jėga nuo burės perduodama ne į šią štangą o į specialiai laivo korpuse numatytus tvirtinimo elementus.
Pirmasis rimtas bandymas „karo sąlygomis“ – kertant Atlanto vandenyną, parodys ne tik burės naudingumą ekologiniu požiūriu bei naudą laivų savininkams, bet ir visos sistemos patikimumą.