Vienintelis Rytų Vokietijos reaktyvinis laineris, turėjęs tapti šalies pasididžiavimu – bet po vos 3 metų išmestas į šiukšlyną (Foto, Video) ()
Programa buvo atšaukta prieš orlaiviui patenkant į oro linijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Baade 152“ pirmą kartą skrido prieš 64 metus. Reaktyvinis laineris pirmą kartą skrido Rytų Vokietijoje 1958 m. gruodį, o į pensiją išėjo tik po trejų metų – 1961 m.
Nauja era
Pokario laikais reaktyviniai lėktuvai tapo karšta tema. Vokietija buvo viena iš pionierių – ilgą laiką prisidėjo prie reaktyvinės aviacijos plėtros. Reaktyvinių variklių kūrimas prasidėjo 1930-aisiais, o pirmasis reaktyvinis lėktuvas buvo vokiečių „Heinkel He 178“, pirmą kartą skridęs 1939 m. Po jo sekė „Messerschmitt Me 262“, kuris Vokietijos kariuomenėje veikė nuo 1944 m.
4 December 1958. First flight of the Baade 152 (Dresden 152, VL-DDR 152 or simply 152), first German jet passenger airliner. Designed and manufactured by East German aircraft company VEB Flugzeugwerke Dresden. pic.twitter.com/dOw7y1TqS1
— Ron Eisele (@ron_eisele) December 3, 2019
Programa, pavadinta „Dresden 152“ ir VL- DDR 152, buvo pirmoji komercinių reaktyvinių lėktuvų „Baade 152“ programa Vokietijoje. Jis buvo skirtas „Deutsche Lufthansa“, kuri 1955–1963 m. buvo Rytų Vokietijos pagrindė oro bendrovė.
„Baade 152“ yra paskutinis „Junkers“ orlaivių šeimos patobulinimas, kuris baigėsi „plėtros lėktuvais“ (Entwicklungsflugzeug. Jo kūrimas buvo paremtas OKB-1 150, nutrauktu bombonešiu, kuris buvo sukurtas Sovietų Sąjungoje padedant užgrobtiems vokiečių mokslininkams.
Lėktuvas buvo pavadintas vokiečių aeronautikos inžinieriaus Brunolfo Baade, pagrindinio projektuotojo, dalyvavusio programoje, vardu.
1958 m. gruodžio 4 d. įvyko pirmasis pirmojo prototipo V1/I (DM-ZYA) skrydis. Iš viso buvo pagaminti trys „Baade 152“, iš kurių du dalyvavo bandomųjų skrydžių programoje, vykdytoje iš Drezdeno oro uoste 1956–1961 m.
Lėktuvas buvo suformatuotas su 57 sėdimomis vietomis vienoje klasėje. Viduje buvo daug vietos – 86 cm vietos kojoms. Lėktuvo maksimalus greitis siekė 920 km/h.
Bendrosios charakteristikos
- Įgula: 6
- Talpa: 48/57/72 (priklausomai nuo konfigūracijos)
- Ilgis: 31,4 m
- Sparnų plotis: 26,3 m
- Aukštis: 9 m
- Sparno plotas: 136 m2
- Tuščio masė: 28 580 kg
- Maksimalus kilimo svoris: 46 500 kg
- Variklis: 4 × Pirna 014 turboreaktyviniai varikliai, kurių kiekvieno trauka 30,9 kN
- Maksimalus greitis: 920 km/h
- Kreiserinis greitis: 800 km/h
- Diapazonas: 2 000–2 500 km (priklausomai nuo konfigūracijos)
Projektas žlunga
Nepaisant tvirtumo, orlaivis nebuvo pradėtas naudoti. Iškilo degalų tiekimo bėdos ir skrido vos du prototipai. Trečiasis niekada nepasiekė skrydžio bandymų stadijos. Iki 20 kitų vienetų nepaliko surinkimo linijos.
Viską lėmė lemtinga katastrofa, įvykusi 1959 m. kovo 4 d. Prototipas DM-ZYA ruošėsi antrajam bandomajam skrydžiui.
The last Junkers bomber project of WW 2 later resurfaced as an East German airliner in the 1950's. The Baade 152 was similar in size and layout to the US B-47 bomber. It first flew in 1958, but the prototype crashed fatally 4 months later. The whole project was cancelled in 1961. pic.twitter.com/XKBVe3J0lJ
— Trev Clark's Obscure Aviation History 🚁 (@clark_aviation) February 17, 2020
Aviacijos saugos tinklo teigimu, leisdamiesi atgal į Drezdeną, keturi įgulos nariai turėjo pridėti galios, kad sulaikytų nusileidimą ir išbandytų orlaivio reakciją. Tačiau nusileidimas tęsėsi be papildomos galios – lėktuvas sudužo, žuvo visa įgula.
Manoma, kad pilotai, neturėdami patirties dirbant su reaktyviniais orlaiviais, galėjo būti nepratę prie lėto tokių variklių atsako laiko, o tai prisidėjo prie avarijos. Avarijos priežastys niekada nebuvo iki galo ištirtos, o riboto tyrimo rezultatai buvo paskelbti tik 1990 m. Katastrofa buvo didelė programos nesėkmė ir vėliau turėjo įtakos jos nutraukimui.
Bandymai buvo tęsiami naudojant antrąjį prototipą. Tačiau visi „Baade 152“ skrydžio bandymai buvo nutraukti, kai buvo atskleista degalų tiekimo problema. Orlaivio nepavyko pradėti eksploatuoti, o gamyba buvo nutraukta. Visi orlaivių pavyzdžiai buvo nurašyti į metalo laužą.
1961 m. vasario 28 d. Rytų Vokietijos vyriausybė išleido įsakymą dėl nacionalinės aviacijos pramonės likvidavimo. Šiam sprendimui didelę įtaką padarė Sovietų Sąjunga, kuri tuomet reklamavo savo panašaus dydžio lėktuvą Tu-124; nepaisant ankstesnių pažadų, ji nebenorėjo pirkti jokių Baade 152 ar teikti tolesnę paramą jo plėtrai.
Panašus su autonomine aviacija susijusių programų ribojimas šiuo laikotarpiu buvo vykdomas visame Rytų bloke.
