Pirmasis pasaulyje auksinis Saudo Arabijos VIP laineris, kuris rėžėsi į Alpes (Foto, Video) ()
Epochoje, kai sraigtu varomi orlaiviai vis dar valdė dangų ir išliko pagrindine transporto priemone net valstybių vadovams, paauksuotas „De Havilland Comet 4C“ traukė dėmesį, kad ir kur jis nusileistų. Lėktuvas priklausė „Royal Saudi Airlines“ ir juo naudojosi karalius Al Saudas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po to, kai papasakojome apie bjauriausią pasaulyje prezidentinį lėktuvą – Gambijos prezidento Jammeho Il-62 – laikas pristatyti visiškai priešingą lėktuvą. Tai „Royal Saudi Airlines“ didingasis „De Havilland Comet 4C“, kuriuo naudojosi Saudo Arabijos karalius Saudas ibn Abdel Azizas Al Saudas (valdė 1953-1964).
Šis aukso, žalios ir baltos spalvos orlaivis su prabangiai dekoruota aukso spalvos VIP kabina buvo pirmasis pasaulyje privatus reaktyvinis lėktuvas. Deja, lėktuvo grožis truko neilgai: 1963 metais įvykusi mirtina avarija Alpėse nutraukė nuostabią jo istoriją.
Pateikiame Steino Mitzerio ir Justo Olimanso tekstą apie tikrai prabangų „Royal Saudi Airlines“ lėktuvą, skirtą karaliaus Al Saudo kelionėms.
Epochoje, kai sraigtu varomi orlaiviai vis dar valdė dangų ir buvo pagrindinė transporto priemonė net valstybių vadovams, paauksuotas „De Havilland Comet 4C“ (SA-R-7) traukė dėmesį, kad ir kur jis nusileistų.
Nepaisant to, „Royal Saudi Airlines“ buvo įdomus pirkinys, nes iki to laiko Saudo Arabijoje tokio tipo orlaivių nebuvo. Tuo metu nacionalinė oro linijų bendrovė ką tik pristatė du visiškai naujus „Boeing 720B“ (sumažintą „Boeing 707“ versiją), tapusia ketvirtąja oro linijų bendrove Artimuosiuose Rytuose, naudojančia reaktyvinius keleivinius orlaivius. „Comet 4C“ ir „Boeing 720“ skrydžio nuotolis buvo maždaug toks pat: apie 5500 km.
Mažai žinoma apie karaliaus Al Saudo „Comet 4C“ interjerą ir, deja, nėra išlikusių interjero nuotraukų. Tik žinoma, kad lėktuve buvo įrengta prabangi VIP kabina, skirta karaliaus Al Saudo asmeniniam naudojimui. Tai buvo rami lėktuvo vieta, esanti tiesiai prieš keturis „Rolls-Royce Avon“ reaktyvinius variklius. Orui nepralaidžios kabinos vidurinė ir užpakalinė dalys buvo skirtos karaliaus palydai – turbūt ten pat, kur buvo ir tualetai, aprūpinti auksine furnitūra!
Didžiosios Britanijos „De Havilland Comet“ buvo pirmasis pasaulyje komercinis reaktyvinis lėktuvas, debiutavęs 1952 m. Tačiau jau po metų eksploatacijos įvyko nelaimė: trys „Kometos“ skrydžio metu patyrė gedimų, kuriuos sukėlė konstrukcinis gedimas dėl metalo nuovargio ir lėktuvo korpuso per didelio įtempimo. Skrydžiai buvo nutraukti, kol buvo rastas sprendimas.
„Comet“ teko gerokai pertvarkyti (ypač pakeisti kvadratinius langus ovalia forma), o tai atnešė įmonei vertingos patirties kuriant reaktyvinius lėktuvus, tačiau prarado pranašumą prieš kitus orlaivių gamintojus, kurie šią patirtį greitai pritaikė savo reaktyvinių lainerių projektuose („Boeing 707“ ir DC-8).
Perprojektavimo procesas galiausiai lėmė labai patobulintą „Comet 4“, kuri debiutavo 1958 m. ir buvo naudojama kaip keleivinis orlaivis iki 1981 m., o kaip eksperimentinė platforma buvo naudojama iki 1997 m.
„Comet 4“ tapo „Hawker Siddeley Nimrod“ jūrų patrulių lėktuvo (MPA) pagrindu, kuris Karališkosiose oro pajėgose tarnavo iki 2011 m., praėjus daugiau nei 60 metų po pirmojo kometos skrydžio!
„Comet“ nosies ir kabinos dizainas buvo paveldėtas iš „French Sud Aviation Caravelle“ reaktyvinio lėktuvo. Nors „Comet“ nepelnytai netapo komerciškai sėkmingu orlaiviu, negalima paneigti, kad ji turėjo įtakos reaktyvinių lėktuvų vystymuisi.
„Royal Saudi Airlines“ tapo vienintele „Comet“ (4C) kaip VIP orlaivio operatore. Deja, lėktuvas pasirodė toks pat nesėkmingas kaip ir ankstyvieji „Comet“ – sudužo tik praėjus metams po pirmojo skrydžio.
Iš Ženevos į Nicą skridusi „karališkoji kometa“ rėžėsi į Monte Matto šlaitus Italijos Alpėse 2700 m aukštyje. Lėktuvas visiškai subyrėjo, žuvo 18 jame skridusių žmonių (tarp jų dešimt Saudo rūmų narių – paties karaliaus tuo metu lėktuve nebuvo). Lėktuvo nuolaužos vis dar išlikusios išsibarsčiusios ant kalno, nuolat primenančios prieš 60 metų čia įvykusią tragediją.
Karaliaus Al Saudo „Kometos“ nuolaužos nėra vienintelis apie tai išlikęs priminimas: daugelio dabartinės Saudo Arabijos vyriausybės orlaivių kilmė siejama su septintojo dešimtmečio pradžios „Comet 4C“. Saudo Arabija garsėja ryškiomis civilinių ir karinių orlaivių spalvomis. Bene vienas gražiausių (bent jau autorių nuomone) yra devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje „Saudi Arabian Airlines“ naudotas dažymas. Jį pakeitė naujas dažymas, daugiausia smėlio, tačiau senąją versiją vis dar galima pamatyti specialiai dekoruotame „Boeing 777-300ER“.
Šiomis dienomis, kai VIP lėktuvų parką daugiausia sudaro „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvai, pirmojo Saudo Arabijos karališkojo lėktuvo istoriją lengva pamiršti. „De Havilland Comet 4C“ sudužo praėjus vos metams po pirmojo skrydžio, tačiau jos stulbinantis dažymas (ir, žinoma, paauksuotas interjeras) išliko ir po 60 metų.
