Keistasis „Boeing 767X“ – išvirkščias 747, kuris niekada nebuvo pastatytas: ar būtų sukėlęs aviacijos revoliuciją? (Video) ()
Pasaulio aviacija pilna keistų sumanymų, kurie taip ir liko popieriuje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1986 m. „Boeing“ paskelbė apie planus sukurti dalinai dviaukštį „Boeing 767“. Orlaivis būtų suderinęs „Boeing 767-300“ su „Boeing 757“ skerspjūviu, sumontuotu virš galinio fiuzeliažo. „Boeing 767-X“ taip pat būtų pasižymėjęs prailgintais sparnais ir platesne kabina. 767-X nesulaukė pakankamai avialinijų susidomėjimo, ir 1988 m. idėja buvo pamiršta.
Boeing 767X turėjo du denius ir galėjo skraidinti 300 keleivių, o ikoninė 747 kupra buvo perkelta į galinę fiuzeliažo dalį. Tai buvo tobulas kompromisas, kuris niekada nebuvo sėkmingas. Bet jei jį „Boeing“ būtų pastačiusi ar jis būtų buvęs sėkmingas? Patyrinėkime šį alternatyvų pasaulį.
Įprastas 767
„Boeing 767“ yra amerikietiškas plataus korpuso lėktuvas, kurį sukūrė ir gamina „Boeing Commercial Airplanes“. Lėktuvas buvo paleistas kaip 7X7 programa 1978 m. liepos 14 d., prototipas pirmą kartą skrido 1981 m. rugsėjo 26 d., o sertifikuotas 1982 m. liepos 30 d.
Originalus 767-200 buvo pradėtas eksploatuoti 1982 m. rugsėjo 8 d. Jis buvo išplėstas iki 767-300 1986 m. spalį, o 1988 m. – 767-300ER, kuris iki šiol yra populiariausias variantas.
Kas buvo Boeing 767X?
„Boeing“ paliko keletą gana beprotiškų dizainų:
- Neviršgarsinis „Concorde“ lėktuvas, galintis skristi 20 % greičiau nei įprastas lėktuvas;
- Miniatiūrinis 747, kuris atrodo gana absurdiškai;
- Iki A380 pritaikytas dviejų aukštų lėktuvas, galintis skraidinti beveik 800 žmonių.
Tačiau nė vienas nebuvo toks keistas kaip „Boeing 767X“ arba su meiliai vadinamas „Boeing 767 Hunchback“ (Kupriukas).
Devintojo dešimtmečio dizainas turėjo labai skirtingą ypatybę – lėktuvo gale buvo antrasis lygis, kuris iš tikrųjų buvo 757 „suklijuotas“ ant 767 plataus korpuso fiuzeliažo viršaus. Koncepcija gimė iš noro turėti didesnės talpos orlaivį, nereikalaujant perdaryti fiuzeliažo.
Ši 767X versija būtų greitas ir lengvas orlaivių linijos pajėgumo išplėtimas, nekuriant visiškai naujos gamybos linijos. Jis būtų įtrauktas į 767 šeimą kaip didžiausias variantas.
Žvelgiant į specifikacijas, remiantis sunkesnėmis 767-300 versijomis, jis būtų skraidinęs apie 300–340 keleivių 3000–5000 jūrmylių (5550-9200 km) atstumu.
Kodėl jis niekada nebuvo pastatytas?
Na, viena vertus, „Boeing“ nebuvo tikra, ar jis išvis gali skristi. Turint sunkesnę užpakalinę dalį nei priekinė, kilti būtų reikėję kur kas daugiau galios. „Boeing“ neturėjo būtent pačių galingiausių variklių, lyginant su šiandiena, o ši 767 versija būtų turėjusi visus trijų variklių orlaivių trūkumus be papildomo galios padidinimo.
Be to, nežinome, kaip keleiviai būtų patekę tarp lygių, o nelaimės atveju – kaip evakuotis. Galiausiai, nusprendus, kad inžinerija buvo neįgyvendinama, projektas buvo atidėtas.
Didesnio „Boeing 767“ dizainas ilgainiui išsivystė į tai, ką šiandien žinome kaip 777.
Iš tiesų, kiti du „Boeing“ modeliai atnešė būtent tai, ko oro linijos ieškojo 767X modelyje. 777 šeima iš pradžių skraidino nuo 312 iki 388 keleivių ir tai darė su dviem didžiuliais, tačiau energiją taupančiais varikliais. 2000-ųjų pradžioje kompanija norėjo visiškai pakeisti 767 šeimą, išleisdama 787 „Dreamliner“, kuris sukūrė naują kelionių iš taško į tašką segmentą, per daug nepakenkiant talpai.
Kartu 787 ir 777 užpildė bet kurią rinką, į kurią taikytas 767X, kaip tik tuo metu, kai to reikėjo oro linijoms.
Kas būtų juo skridęs?
Jį būtų pasirinkę 767 lėktuvų parkus turintys vežėjai, kaip „Delta Air Lines“ ir „United“, kuriems reikėjo daugiau pajėgumų, nepakenkiant 767 modeliui. Be to, pilotams nereikėtų persikvalifikuoti, norint pilotuoti 767X. Taip pat „Boeing“ labai tikėjosi, kad 767X variantas pakeis 767 ir 747 (tuomet 15 metų senumo).
„Boeing“ išleido didesnės talpos ir diapazono 767 versijas, tokias kaip 767-400ER, tačiau jos taip pat sulaukė tik ribotos sėkmės rinkoje. Tai reiškė, kad 767X galėjo ištikti tas pats likimas.
Kiti vežėjai visame pasaulyje taip pat pirktų orlaivį, tačiau didėjant degalų sąnaudoms ir smunkant 767 modelio rinkai, tikėtina, kad dizainas nebūtų buvęs labai sėkmingas. Galų gale, kadangi dizainas buvo toks „bjaurus“, o „Boeing“ prireikė dar kelių metų koncepcijai patobulinti, oro linijos perėjo prie kito didelio orlavio.
