Jums nepasivaideno – Indijos oro pajėgos tikrai turėjo margaspalvius skraidančius dramblius: kam jų prireikė? (Foto) ()
Tikslią datą sunku nustatyti. Kai kas teigia, kad Indijos „šokančių dramblių sraigtasparnių“ legenda prasidėjo 1977 m., kai į orą pakilo pirmasis tokio pobūdžio sraigtasparnis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiti sako, kad tai prasidėjo anksčiau. Kad ir kaip būtų, šios spalvingos adaptacijos, skirtos parodyti karinę galią, pramonės jėgą ir šalies kultūrinę įvairovę, pateko į populiarųjį folklorą.
Tačiau norint išsiaiškinti šių vadinamųjų „skraidančių dramblių“ kilmę, reikia grįžti į 1969 m. Tais metais Indija pradėjo kurti licencijuotą populiaraus prancūziško sraigtasparnio „Aérospatiale Alouette III“ versiją. Jį gamino HAL ir pavadino „Chetak“ – karo arklio, priklausiusio XVI amžiaus karaliui Maharanai Pratapui, vardu. Pavadinimas reiškė atsidavimą, drąsą ir pasipriešinimą okupacijai.
Pagal šiuolaikinius standartus „Chetak“ geriausiu atveju yra lengvasis sraigtasparnis. Tačiau tuo metu tai buvo įspūdinga mašina. Buvo pagaminti daugiau nei 300 vienetų – neįskaitant originalių Indijos įsigytų prancūziškų „Alouette III“. Daugelio vietinių konfliktų dalyvis, orlaivis tapo tarsi ikona Indijoje, panašus į Vietnamo karo laikų „Bell UH-1“ („Huey“) JAV arba Mi-8 posovietinėse šalyse.
Gyvūnas danguje
Tačiau tik kasmetiniame Respublikos dienos parade, surengtame Naujajame Delyje aštuntajame dešimtmetyje, „Chetak“ tapo tikra žvaigžde.
Sausio 26-ąją Rajpath bulvaru žygiavo kariai, burzgė tankai, o sunkvežimiai vežė atlikėjus, demonstruojančius įvairiausius įspūdingus triukus. Staigmenų buvo nedaug, kol nepasirodė netikėtas svečias – skraidantis dramblys.
Tai buvo vienas iš sraigtasparnių, priklausančių Indijo oro pajėgų (IAF) sraigtasparnių blokui Nr. 116. Remiantis kai kuriais duomenimis, vienete vis dar buvo naudojami originalūs prancūziški „Alouette III“, o tai teoriškai gali reikšti, kad tai buvo septintojo dešimtmečio pabaiga. Visas orlaivio korpusas buvo padengtas gausiai dekoruota tekstile, su keturiomis tuščiavidurėmis „kojelėmis“, dviem masyviomis „ausimis“, pora „ilčių“ ir masyviu „straubliu“.
Orlaivis sukėlė furorą minioje, ir tai pagrįstai. Vienas iš Indijos nacionalinių gyvūnų ir galingas jo galios simbolis – dramblys buvo įspūdingas reginys, nors dekoruotas sraigtasparnis galėjo tik lėtai skristi tiesia linija.
„Modifikaciją“ atliko vienas iš IAF siuvėjų, pritvirtindamas audinio gabalus. Sraigtasparnis buvo uždengtas, o matomumui palikti tik siauri plyšiai, todėl pilotas nedrįso įsibėgėti daugiau nei 110 kilometrų per valandą greičiu, nes bijojo prarasti dekorą ir galbūt sugadinti mašiną.
Tradicija
Bėgant metams buvo ir daugiau pavyzdžių, kai „Chetak“ buvo dekoruoti gyvūnais. Nors neįprasti sraigtasparniai nepasirodė kituose Respublikos dienos paraduose 70-ųjų pabaigoje ir 80-aisiais, internete sklando kelios nuotraukos, greičiausiai iš kitų renginių.
Viename iš jų pavaizduotas četakas, dekoruotas žuvimi. Kitoje 1993 m. nuotraukoje matyti paukštis drontas (dodo) – nacionalinis Mauricijaus gyvūnas – po kelių četakų pardavimo Mauricijaus policijos pajėgoms.
Yra dar viena paplitusi četakų nuotrauka su dramblio formos apdaru.
Nuotraukoje (titulinė) vienas pro kitą praskrenda du sraigtasparniai, abu atrodantys kaip drambliai. Dekoracijos šį kartą atrodo daug paprastesnės, su didesnėmis angomis ant stogelio, todėl pilotai gali geriau suvokti situaciją. Taip dekoruoti četakai galėjo atlikti kai kuriuos pagrindinius akrobatinius manevrus. Atrodo, kad nuotrauka buvo daryta kariuomenės bazėje ar panašiai, tačiau gali būti, kad abu orlaiviai pasirodė viešame renginyje, dėl kurio kilo legenda apie šokančius dramblius.
