12 minučių siaubo. „Pakilo ilgam skrydžiui...“ Žiauru, kas nutiko paskui (Video) ()
1982 m. birželio 24 d. „Boeing 747“ lėktuvo įgula ruošėsi įprastam skrydžiui. Bet, „British Airways“ skrydis iš Kvala Lumpūro (Malaizija) į Pertą (Australija) pasirodė esąs vienas dramatiškiausių skrydžių civilinės aviacijos istorijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kapitonas Ericas Moody, antrasis pilotas Rogeris Greavesas ir skrydžio inžinierius Barry Townley-Freemanas susidūrė su ekstremaliausia situacija savo karjerose. Nei jie, nei kiti 244 keleiviai ir įgulos nariai nežinojo, kad Javos saloje (Indonezija) esantis Galunggung ugnikalnis netrukus išsiverš, išmesdamas į orą vulkaninių pelenų debesį.
1982 m. birželio 24 d. „British Airways“ lėktuvas „Boeing 747-236B“ pakilo ilgam skrydžiui iš Londono į Oklandą (Naujojoji Zelandija). Tarpiniai sustojimai buvo numatyti Bombėjuje (dabar Mumbajus, Indija), Kvala Lumpūre (Malaizija), Perte ir Melburne (Australija).
Ilgas skrydis vyko sėkmingai, o Kvala Lumpūre lėktuvo įgula pasikeitė – ji turėjo nuskraidinti keleivius iki Perto.
Pakilęs iš Malaizijos sostinės (buvo jau vėlus vakaras), kapitonas Moody peržiūrėjo orų radaro duomenis ir nieko įtartino nepastebėjo. Netrukus jam reikėjo pasinaudoti tualetu, o kadangi arčiausiai kabinos esantis tualetas buvo užimtas, jis nusileido į pirmos klasės saloną.
Po akimirkos jam buvo liepta grįžti į kabiną. Pakeliui Moody pastebėjo dūmus, sklindančius iš lėktuvo ventiliacijos angų, esančių grindų lygyje.
Keleiviai pranešė matę „keistą šviesą aplink lėktuvą“ ir pastebėjo, kad varikliai tarsi „švyti“. Netrukus po to keleiviai pastebėjo dideles liepsnas, sklindančias iš visų 4 lėktuvo variklių.
Patekęs į kabiną, kapitonas Moody pamatė tai, ką jis apibūdino kaip „intensyviausią Šv. Elmo ugnį*, kokią jis kada nors matė“.
*Švento Elmo ugnis – tai švytinti plazma, pasirodanti ant audros metu įelektrintų vietų, tokių kaip laivų stiebai ar žaibolaidžiai. Ji pavadinta Šventojo Elmo, jūreivių globėjo, garbei.
Tada skrydžio inžinierius sušuko: „Sugedo ketvirtasis variklis!“.
Laikinai pamiršęs dūmus salone, Moody paragino įgulą užgesinti variklio gaisrą.
Variklio praradimas skrydžio metu yra ekstremali situacija, kuriai įgula buvo pasiruošusi. Pilotai išliko ramūs, susikaupę ir ryžtingi.
Netrukus skrydžio inžinierius sušuko: „Sugedo antrasis variklis!“. Tada jis greitai pridūrė: „Trečiasis taip pat! Neveikia visi varikliai!“.
Per 90 sekundžių lėktuvas prarado visus keturis variklius.
Kaip vėliau apibūdino kapitonas Moody, iki to laiko lėktuvas tapo didžiausiu ir sunkiausiu sklandytuvu istorijoje.
Įgula greitai suskaičiavo, kad grįžti į oro uostą jiems liko mažiau nei 25 minutės ir 150 kilometrų.
Antrasis pilotas paskelbė nelaimės signalą: „Mayday, Mayday. Oro kontrole Džakartoje. Praradome visus keturis variklius. Kartoju, visus keturis variklius.“
12 minučių siaubo
Per kitas 12 minučių lėktuvas nusileido iš 11 200 m iki 3 600 m aukštį, o ekipažas dirbo greitai, ramiai ir efektyviai, bandydamas iš naujo užvesti variklius.
Kapitonas Moody, siekdamas iš naujo užvesti variklius, pradėjo daugybę kilimo ir nusileidimo manevrų.
Staigūs manevrai išgąsdino keleivius, ir, bandydamas juos nuraminti, kapitonas Moody paskelbė tai, kas buvo plačiai laikoma pačiu ramiausiu pranešimu istorijoje:
„Ponios ir ponai, kalba jūsų kapitonas. Turime mažą problemą. Sustojo visi keturi varikliai. Darome viską, ką galime, kad jie pradėtų veikti. Tikiu, kad jums negresia per didelis pavojus“.
Tada beveik 3 600 m aukštyje, ketvirtasis variklis užsivedė. Skrydžio įgula lengviau atsiduso, kai netrukus pradėjo veikti ir kiti varikliai. Vis dėlto, antrasis variklis patyrė pakartotinius galios šuolius, todėl įgula nusprendė, nors ir nenoriai, jį išjungti. Netrukus paaiškėjo, kad čia jų problemos nesibaigė.
Grįžti į oro uostą
Pasiekus Džakartą sugedo tūpimo pagal prietaisus sistema (Instrument landing system, ILS), todėl įgulai teko nusileisti rankiniu būdu. Ir savo siaubui jie suprato, kad nieko nebemato pro priekinį stiklą, kuris atrodė lyg nušveistas smėliasrove. Sėkmės, intensyvių treniruočių ir puikių skrydžio įgūdžių dėka pilotams pavyko saugiai nuleisti lėktuvą Džakartoje.
Kas sukėlė šį labai neįprastą įvykį? Įgula iš pradžių kaltino save, kad kažką praleido skrydžio metu. Tik po kelių dienų, kai „Rolls-Royce“ inžinieriai išardė ir ištyrė tris variklius, nustatė gedimo priežastį. Variklius užkimšo vulkaniniai pelenai. Liepsnos, sklidusios iš visų keturių variklių, kilo dėl netinkamo oro ir degalų santykio, kurį lėmė vulkaniniai pelenai.
Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis veiksnys, išgelbėjęs lėktuvą ir visus jame esančius žmones, buvo tai, kad pelenai spėjo atvėsti ir buvo išpūsti iš variklių, kai kapitonas Moody atliko pakilimo ir nusileidimo manevrus, todėl varikliai vėl užsivedė.
