Dėkingas šalies reljefas leidžia lietuviams mėgautis oro balionų pramogomis, deja, kartais tokie skrydžiai pasibaigia nelaimėmis. Svarbu pabrėžti, kad balionų valdymas – kompleksiškas užsiėmimas.

Praėjusią savaitę įvykusi nelaimė, kai Šilutės rajone nukrito oro balionas su žmonėmis – ne pirmoji tokia mūsų šalies istorijoje. Norint suprasti, kaip tokios nelaimės gali nutikti ir kaip jų būtų galima išvengti, būtina žinoti keletą dalykų.

Oro balionų konstrukcijos ypatumai

Dar nuo brolių Mongolfje laikų XVIII a., kurie pirmieji sukonstravo oro balioną ir juo pakilo į orą, oro balionų konstrukcija išliko bemaž nepasikeitusi. Šiuolaikinę oro baliono konstrukciją sudaro trys pagrindiniai elementai:

1. Kupolas. Jis gaminamas iš tvirtų nailono medžiagų, tokių kaip poliesteris arba poliamidas. Kad audinys nepraleistų oro, kita pusė padengta drėgmei atsparia medžiaga (dažniausiai poliuretanu). Dėl tvirtumo ir standumo korpusas yra apklijuotas juostomis vertikalia ir horizontalia kryptimis. Kupole yra anga pripildyti oru ir specialus vožtuvas darbo terpei išleisti. Kupolo segmentų dydis ir skaičius lemia konstrukcijos keliamąją galią.
2. Degiklis (vienas ar daugiau). Degiklis šildo orą po kupolu ir taip pripučia įrenginį. Dujos (daugiausia propanas) naudojamos kaip kuras. Šiuolaikiniai degikliai yra apsaugoti specialiais gaubtais ir turi patikimą reguliavimo mechanizmą. Oro balionas kyla dėka oro įkaitinimo kupole.
3. Gondola. Šis konstrukcijos elementas skirtas keleiviams ar kroviniams vežti. Medžiagos, iš kurių gaminamos gondolos, yra atsparios oro sąlygoms ir gali atlaikyti didelį svorį. Gondola specialiais trosais tvirtinamas prie kupolo.

Oro baliono paruošimas ir skrydis

Pirmiausia balionas paguldomas ant šono, tada ištiesiamas kupolas. Uždegamas degiklis ir prasideda oro šildymo procesas. Kaitinamas oras užpildo rutulio apvalkalą, pakyla ir palaipsniui pakelia visą kupolą, o po to ir gondolą.

Pilotas ir keleiviai lipa į gondolą, kuri atrišama nuo žemės. Skrydis prasideda. Mažindamas ir didindamas temperatūrą kupolo viduje, pilotas koreguoja skrydžio aukštį. Kai oras kupolo viduje vėsta, balionas pradeda palaipsniui leistis žemyn.

Norėdamas pagreitinti tūpimą, pilotas palaipsniui išleidžia karštą orą per kupole šone esantį vožtuvą. Per šį vožtuvą reguliuojamas skridimo kursas.

Aplinkos ir oro sąlygų įtaka skrydžiui

Aplinkos sąlygos pakankamai stipriai įtakoja skrydį oro balionu. Oro balionais galima skristi ištisus metus, bet kuriuo metų laiku, kai vėjas ne didesnis kaip 5 m/s, nėra kritulių ir audros debesų. Laikotarpis nuo balandžio pradžios iki lapkričio pradžios yra palankesnis ir saugesnis skrydžiams.

Šiuo laikotarpiu yra daugiau dienos šviesos, kuri leidžia skraidyti ryte ir vakare, taip pat daugiau dienų, kai oras yra palankus. Paprastai skrydžiai vykdomi rytais ir vakarais, nes tuo metu dažniausiai nėra staigių oro masių srautų, t. y. vėjo gūsių.

Jei kalbėtume apie nelaimę Šilutės rajone, pagal viešai prieinamą informaciją, tuo metu, kai buvo vykdomas skrydis, meteorologiniai radarai fiksavo audros debesis. Nors minėti debesys pradiniu momentu, kaip galima spėti, buvo pakankamai toli, tačiau greitas jų judėjimas padarė tai, kad įvyko nelaimė.

Oro baliono piloto įgūdžių reikšmė

Bet kurio oro baliono pilotas, kaip ir bet kokio orlaivio vadas, pilnai atsako už skrydžio saugumą. Jie privalo išlaikyti atitinkamus egzaminus, turi turėti patirties oreivystėje, t. y., iš esmės oro balionus pilotuoja patyrę pilotai.

Sunku pasakyti, kas įtakojo tokį nekontroliuojamą leidimąsi. Neturint konkrečios informacijos, galima tik pabandyti spėti, kas įvyko. Avariją galėjo įtakoti greitai pasikeitusios oro sąlygos. Staigus oro atšalimas ir oro gūsiai turėjo staigiai nublokšti oro balioną žemyn, o tada jau pakankamai sudėtinga suvaldyti skrydį. Nublokštas ant žemės ar arti jos paviršiaus, oro balionas dar buvo pakankamai daug užpildytas karštu oru, kas įtakojo oro baliono vilkimą pažeme.

Be to, tokio blaškymosi ore metu galėjo būti netyčiniai trukdymai iš kitų keleivių pilotui kontroliuoti skrydį – įsivaizduokite, kas gali dėtis gondoloje staigaus leidimosi ir blaškymosi metu. Keleiviai, krisdami galėjo netyčia nustumti pilotą nuo degiklio ir vožtuvo. O tai yra baliono skrydžio kontrolės praradimas, kurio įtakoti pilotas, greičiausiai, jau negalėjo.

Tačiau, pilotas (šiuo atveju, pilotė) galėjo skirti didesnį dėmesį oro situacijai įvertinti. Gabenant keleivius, reikia būti itin atsargiam ir dėmesingam. Kaip minėta, vienaip ar kitaip, orlaivio pilotas atsako už saugumą.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Aviacijos inžinerijos studijų programos dėstytojas, doc. Saulius Japertas

Komentarai ()