Kodėl „Concorde“ skraidė ten, kur kitiems mirtis? Paslaptis, kurią žinojo tik išrinktieji ()
Lėktuvo korpusas dėl trinties įkaisdavo iki 127°C.
.jpg)
© Ken Fielding/https://www.flickr.com/photos/kenfielding, CC BY-SA 3.0 |https://commons.wikimedia.org/wiki/File:G-BOAC_5_BAC-SNIAS_Concorde_102_British_Aws_MAN_06NOV03_(10731514175).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma mūsų esame įpratę pro lėktuvo langą matyti debesis 10 kilometrų aukštyje. Tačiau legendinis „Concorde“ skriejo dvigubai aukščiau – 18 kilometrų aukštyje, kur dangus pradeda juoduoti, o žemės kreivumas matomas plika akimi. Tai nebuvo tiesiog prabanga ar noras pasipuikuoti. Tai buvo brutali fizika ir kova už išlikimą.
„Mirties zona“ paprastiems lėktuvams
Dauguma keleivinių lėktuvų sklando maždaug 9-10 km aukštyje. Kodėl jie nekyla aukščiau? Atsakymas paprastas: jiems ten neužtektų oro skristi.
Kylant aukštyn, oras retėja. Paprastam lėktuvui tai sukuria mirtinus spąstus. Norint išlaikyti keliamąją galią retame ore, lėktuvas turi skristi greičiau. Tačiau čia atsiranda fizikos barjeras – garso greitis aukštyje sumažėja. Įprastas lėktuvas patenka į „karsto kampą“ (angl. coffin corner): jei skrisi lėčiau – nukrisi (smigsi), jei skrisi greičiau – viršysi garso greitį, kuriam tavo lėktuvo konstrukcija tiesiog nepritaikyta ir subyrėsi į gabalus.
„Concorde“: viršgarsinis monstras
|
„Concorde“ šių problemų neturėjo, nes jis buvo sukurtas laužyti taisykles. Kadangi tai buvo viršgarsinis orlaivis, jis privalėjo skristi ten, kur pasipriešinimas mažiausias.
- Mažesnė trintis – didesnis efektyvumas. 18 kilometrų aukštyje oras toks retas, kad milžinišku greičiu (virš 2100 km/h) skriejantis lėktuvas patiria kur kas mažesnę trintį. Tai leido sutaupyti tonas degalų, kurie skrendant žemiau tiesiog išgaruotų kovojant su oro pasipriešinimu.
- Saugus atstumas nuo spūsčių. Kol paprasti „Boeing“ ir „Airbus“ grūsdavosi perpildytuose oro koridoriuose 10 km aukštyje, „Concorde“ turėjo nuosavą greitkelį stratosferoje. Ten nebuvo nei turbulencijos, nei kitų lėktuvų, nei paukščių.
- Termodinaminė būtinybė. Skrendant dukart greičiau už garsą, lėktuvo korpusas dėl trinties įkaisdavo iki 127°C. Jei „Concorde“ būtų bandęs tokį greitį pasiekti tankiame ore žemiau, jis tiesiog būtų išsilydęs.
„Concorde“ skrydis 18 000 m aukštyje buvo inžinerinis šedevras, įrodęs, kad norint pasiekti neįmanomą, reikia pakilti virš visų kitų – tiesiogine prasme. Šiandien, kai šie paukščiai nutupdyti muziejuose, dangus vėl tapo „žemas“ ir lėtas.
