Prieš 44 metus Ukrainoje sudužusio keleivinio lėktuvo iš Vilniaus paslaptis liko neįminta (0)
1970-ųjų metų rugsėjo 2-ąją iš Rostovo prie Dono oro uosto pakilęs Lietuvos civilinės aviacijos valdybos Vilniaus būrio lėktuvas TU-124 į Vilnių nenuskrido – po nepilnos valandos jis nukrito Ukrainoje, Dniepropetrovsko srityje. Ši aviakatastrofa yra bene paslaptingiausia Lietuvos istorijoje – Lietuvos aviatorius buvo pasiekusios žinios, kad lėktuvą galėjo numušti Sovietų kariuomenės raketa, tačiau tikrosios jos priežastys taip ir nepaaiškėjo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuomet likus 100 kilometrų iki Maskvos lietuvių lėktuvas smigo į žemę. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai, tarp kurių – keturi į pediatrų konferenciją Charkove skridę garsūs lietuvių pediatrai: doc. Petras Baublys, Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros vedėja prof. Liudmila Steponaitienė, doc. Raimondas Lučinskas ir ministerijos vyriausioji pediatrė Ona Surplienė.
Nukrito kukurūzų lauke
Tačiau prieš šį įvykį buvo dar viena katastrofa – labai mįslinga.
„Apie šią katastrofą yra labai mažai žinių“, – sakė aviatorius, valstybės įmonės „Oro navigacija“ atstovas spaudai Edmundas Ganusauskas.
Apie 1970 metais įvykusią TU-124 katastrofą Ukrainoje E.Ganusauskas yra užsiminęs vienoje iš savo knygų.
Pasak jo, rugsėjo 2-ąją 14 val. 55 min. Rostovo prie Dono pakilusio lėktuvo pilotas Stepanas Makarevičius Charkovo oro uosto vadavietei pranešė, kad perskrenda Donecką. Skrydžio vadovas nurodė skristi 9 000 metrų aukštyje, nes 8 400 metrų aukštyje skrido kitas lėktuvas.
„Po kelių minučių įgula pranešė, kad skrenda 9 000 metrų aukštyje, o 15 val. 31 min. lakūnai informavo, jog praskrenda Dniepropetrovską“, – pasakojo jis.
15 val. 37 min. vadavietės magnetofonas įrašė ištęstą, persimainiusį antrojo piloto balsą: „keturiasdešimt penki, nulis, dvylika“.
15 val. 41 min. lėktuvas nukrito kukurūzų lauke prie Lichovkos kaimo Dniepropetrovsko srityje.
Katastrofa apaugo gandais
Pasak E.Ganusausko, katastrofos tyrimo akte konstatuota, kad staigi avarinė situacija ištiko 9 000 metrų aukštyje, skrendant 950 kilometrų per valandą greičiu, oro sąlygos buvo geros, požymių, kad lėktuvas būtų subyrėjęs ore, nerasta.
Per katastrofą žuvo 5 įgulos nariai ir 32 keleiviai, tačiau Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus rašte minimas kitoks žuvusiųjų skaičius – 43 žmonės.
Ši katastrofa taip ir liko neišaiškinta. „Galbūt kokios nors institucijos ir žinojo priežastis, tačiau slaptame SSRS civilinės aviacijos ministro įsakyme jos nebuvo paskelbtos. Labiausiai paplitęs tuo metu gandas buvo apie susidūrimą su naikintuvu, būdavo kalbama ir apie netoliese prie katastrofos vietos veikusį poligoną. Daug vėliau vilniečius aviatorius pasiekė neva faktas, kad 1970-ųjų rugsėjo 2 dieną tuose kraštuose iš vienos priešlėktuvinės gynybos bazės buvo netyčia paleista raketa. Visa tai – tik gandai, versijos, kurių niekas niekada nepatikrins“, – teigiama E.Ganusausko knygoje.
Netrukus po tragiško įvykio rašytame politiniame pranešime yra tokie žodžiai: „Lietuvos civilinės aviacijos valdybos darbuotojų kaltės dėl šios katastrofos nėra.“
Avarijos tyrėjai kėlė tris versijas – lėktuvą pašovė kariškiai, įvyko susidūrimas su karišku bepiločiu lėktuvu, lėktuvas subyrėjo ore, susidūrė su kokiu nors objektu, pavyzdžiui, meteo zondu.
Nė viena versija oficialiai nebuvo patvirtinta.