Kas kaltas dėl vos neįvykusios aviakatastrofos – liečiamas iPad ekranas ar per stori piloto pirštai? (3)
2014-ųjų rugpjūtį Australijos skrydžių bendrovei Qantas priklausantis keleivinis laineris Boeing 737 kildamas patyrė incidentą – atsiplėšdamas lėktuvas savo uodega rėžėsi į pakilimo taką. Atlikus oficialų incidento tyrimą, nustatyta ir paskelbta aviakatastrofa galėjusio pasibaigti incidento priežastis – klaida renkant informaciją lietimui jautriame iPad įrenginio ekrane dėl per storų piloto pirštų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lėktuvo pakilimo greitį Qantas pilotai skaičiavo borto kompiuteriu, tačiau duomenis į pastarąjį vedė naudodamiesi specialia programėle iPad įrenginyje. Visų pirma, planšetinio kompiuterio ekrane skaičiuodamas lėktuvo pakilimo svorį, ekipažo kapitonas pamiršo įvesti "1", todėl, užuot įvedus 76 400 kg orlaivio svorį, buvo įvestas 66 400 kg.
Antra, antrasis ekipažo pilotas, atlikdamas tą patį pakilimo svorio skaičiavimą, padarė motorinę klaidą – planšetinio kompiuterio ekraną netyčia palietė keliais milimetrais pro šalį – ir vietoj skaitmens 7 pilotas spustelėjo skaitmenį 6 (76 400 kg vietoj 66 400 kg). Todėl kompiuteris apskaičiavo 146 mazgų pakilimo greitį, nors jis turėjo būti 157 mazgai.
Be to, antrasis pilotas įvedė neteisingą temperatūrą – 51°C vietoj 35°C. Kodėl taip atsitiko, tyrimo medžiagoje nesigilinama – dėmesys sutelktas tik į pakilimo svorio skaičiavimą.
Kadangi kilimo greitis buvo per mažas, atsiplėšimo nuo žemės akimirką lėktuvo uodega trenkėsi į pakilimo taką.
Incidentą tyrusi komisija priėmė sprendimą, kad šiuo atveju incidento priežastis yra žmogiškasis faktorius, nes iPad nebuvo tiesiogiai prijungtas prie orlaivio sistemų, o lainerio uodegos smūgį į pakilimo taką nulėmė ne iOS programinės įrangos spraga ar sutrikimas.
Įvedus lėktuvo pakilimo svorį ir temperatūrą, borto kompiuteris apskaičiuoja reikiamą variklių galią ir įsibėgėjimo greitį, būtina saugiam pakilimui. Tada informacija perduodama lėktuvo variklių ir valdymo sistemoms. Deja, tačiau šių klaidų nepastebėjo nė vienas iš patyrusių lėktuvo pilotų – abu jie prie lėktuvo šturvalo praleidę daugiau kaip po 10 tūkst. valandų.
Laimė, lainerio uodegos smūgis į pakilimo taką nebuvo katastrofiškai stiprus. Lėktuvui kylant, ekipažas išgirdo lėktuvo uodegoje kažkokį švilpesį ar zyzimą, tačiau skrydžio metu apžiūrėjus įtartiną segmentą, nieko įtartino ar pavojingo nepastebėta.
Ir tik lėktuvui sėkmingai pasiekus kelionės tikslą per techninę apžiūrą ant lėktuvo uodegos buvo pastebėtas įbrėžimas, atsiradęs po kontakto su pakilimo taku.
Viskas galėjo baigtis labai liūdnai. 1985 m. 520 žmonių žuvo, kai japonų skrydžių bendrovės Japan Airlines reiso 123 laineris Boeing 747 sprogo ore dėl korpuso dekompresijos, kurią sukėlė anksčiau įvykęs identiškas incidentas su lėktuvo uodega, po kurio laineris nebuvo tinkamai suremontuotas.
Po pernai įvykusio incidento Qantas bendrovės pilotams pakoreguotos skrydžio valdymo taisyklės. Dabar į jas įtrauktas reikalavimas, kad ekipažo kapitonas ir antrasis pilotas turi atlikti savarankiškus skaičiavimus atskirai ir dukart patikrinti galutinius pakilimo greičio skaičiavimus.