Su tokiais dalykais nepajuokausi: jei ne nematoma oro uostų apsauga, lėktuvai kristų kaip musės (Video) (1)
Jeigu kada nors atvykę į oro uostą girdėjote paukščių klegėjimą ir susidarė įspūdis, kad kažkur netoli yra paukščių pulkas, neapsigaukite – labai tikėtina, jog šiuos garsus skleidė garsiakalbiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie kelių šimtų metrų spinduliu skleidžia plėšrūnų įrašytus balsus arba stresinius konkrečių paukščių garsus. Visa tai daroma tam, jog paukščiai neatskristų į oro uosto teritoriją, netrikdytų darbo ir nesukeltų problemų. Yra žinoma daugybė atvejų, kuomet lėktuvai susiduria su paukščiais ir patiria žalos.
Vienas garsiausių vadinamas „Stebuklu ant Hadsono upės“, kai lėktuvas netrukus po pakilimo susidūrė su žąsų pulku. Abu varikliai užgeso, tad orlaivis avariniu būdu buvo sėkmingai nutupdytas ant Hadsono upės. Patyrę pilotai puikiai susitvarkė su šiuo iššūkiu.
Įprastai oro uosto teritorijoje gausu žolės, kuri labai vilioja kirus, žuvėdras ir kitus paukščius. Todėl yra naudojamos įvairios priemonės gyvūnams atbaidyti. Kai kur oro erdvę saugo dresuoti plėšrūs paukščiai. Sakalai, vanagai ar ereliai kelias valandas skraido ore ir taip atbaido aplinkinius paukščius.
Toks paukščių atbaidymo metodas buvo naudotas ir Šiaulių aerodrome. Šiandien naudojami ne tik gyvi paukščiai, o ir į juos panašūs dronai, kurių funkcija ta pati – atbaidyti gyvūnus nuo oro uostų.
Tiesa, lėktuvams baimę kelia ir jie, mat susidūrimas su dronu, kurio skrydimo greitis gali siekti iki 200 km/val., nesibaigtų geruoju.