Moderniausi JAV naikintuvai F-35 sukėlė nemenką šurmulį, balandžio pabaigoje nusileidę vienoje Estijos karinių bazių. Tai galima vertinti kaip Vašingtono pareiškimą, jog galimo konflikto atveju Rusija greitai pajustų savo technologinį atsilikimą, viename naujausių tekstų teigia amerikiečių leidinio „The National Interest“ autorius Krisas Osbornas.

Tačiau ar kelių naikintuvų arba pavienių amerikiečių specialiųjų pajėgų (SOF) karių dislokavimas Baltijos šalyse – pakankama priemonė, siekiant atgrasinti Rusiją nuo agresyvių veiksmų?

Oficialiame NATO pareiškime buvo teigiama, kad SOF pasirodymas Baltijos šalyse, kaip ir F-35 pratybos, „yra dalis Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos, įgyvendinamos Jungtinių Valstijų, siekiant suteikti efektyvų atgrasymą ir garantijų Rytų Europai. Vis agresyviau elgiantis Rusijai, šiuo žingsniu siekiama užtikrinti NATO sąjungininkus.“

„Naujausio penktosios kartos naikintuvo pasirodymas Europoje reiškia moderniausius jutiklius, funkcinį suderinamumą ir didelį pažangios „oras-oras“ ir „oras-žemė“ amunicijos arsenalą, kas turėtų padėti palaikyti fundamentalias visų tautų teritorijos ir oro suverenumo teises“, – skelbė JAV karinių pajėgų Europos vadavietė.

Tiesa, Pentagonas pabrėžė, kad artimiausiu metu neketinama F-35 naikintuvus naudoti Baltijos šalių oro policijos misijoje. Anksčiau buvo skelbiama, kad pagrindinė jų pratybų bazė Europoje bus Didžioji Britanija, nors esą galimi skrydžiai ir į kitas Aljanso šalis.

Dar vienu atgrasymo elementu gali tapti JAV specialiosios pajėgos, sukaupusios didelę kovinę patirtį, visų pirma Irake ir Afganistane, ir besiremiančios įspūdingomis technologinėmis JAV karinės žvalgybos galimybėmis.

Praėjusį sausį JAV dienraštis „The New York Times“ citavo amerikiečių Specialiųjų operacijų vadavietės vadą generolą Raymoną A. Thomasą, kuris sakė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariškiai „mirtinai bijo Rusijos“ ir „desperatiškai laukia laukia mūsų lyderystės“. Tokios nuotaikos esą paskatino siųsti JAV komandosus į Baltijos šalis, kur šie nuolat palaiko ryšius su vietiniais kolegomis, kuriuos pažįsta dar iš aktyvių operacijų karštuosiuose taškuose laikų.

Praėjusiais metais pasirodžiusioje tyrimų instituto RAND studijoje „Stiprinant atgrasymą rytiniame NATO flange“ buvo konstatuota, kad Rusija esą galėtų sunaikinti Baltijos šalių gynybą per 60 valandų. Siekiant to išvengti ir atgrasyti agresyvius Kremliaus veiksmus, esą būtina gerokai sustiprinti JAV ir kitų NATO šalių pajėgumus regione. Efektyvią gynybą garantuotų tik mažiausiai septynių brigadų, turinčų pakankamai šaunamosios galios ir palaikomų iš oro, dislokavimas netoli sienų su Rusija, teigė RAND analitikai.

Kita vertus, bent jau Rusijos pajėgumai ore iki šiol daugiausiai remiasi 9-ojo dešimtmečio viduryje pristatytais ketvirtosios kartos naikintuvais Su-27. Rimto karinio konflikto atveju jiems greičiausiai būtų sudėtinga prilygti F-35, todėl tektų daugiau kliautis kiekybiniu pranašumu.

Bet ir to gali nepakakti, sprendžiant pagal tai, ką praėjusių metų vasarą 34-ojo JAV naikintuvų eskadrono vadas pulkininkas George’as Watkinsas sakė „Air Force Times“. Jis teigė, kad per pilotų pratybas priešininkų vaidmenį atliekantys senesni amerikiečių naikintuvai F-15 ir F-16 „net neįsivaizduoja, kur mes esame, ir negali mūsų matyti, ir negali į mus nusitaikyti“.

NATO gebėjimas užtikrinti pranašumą ore - ir tuo iš anksto įtikinti Rusiją – gali būti vienas svarbiausių sėkmingo atgrasymo elementų. Rusija, ištekliais gerokai nusileisdama Vakarams, negali sau leisti rizikuoti įsivelti į ilgalaikį konvencinį konfliktą. Koviniai veiksmai Baltijos šalyse, kurių metu nepavyktų greitai užsitikrinti teritorijos kontrolės, jai būtų pražūtingi.

Komentarai (5)