Šių metų spalio viduryje tyliai suliepsnojo karšta ugnis po naikintuvų „F-35“ programos Jungtinėse Amerikos valstijose pamatais. Ją įplieskė net kelios vyriausybinės ataskaitos žeriančios kritiką jau pagamintiems penktos kartos naikintuvams. Dėl jų galimybių būti naudingiems kovos lauke. Žibalo į ugnį galiausiai įpylė ir pats Pentagonas, pareiškęs, kad su tuo yra susitaikęs.

„F-35“ projektas nuo pat jo pradžių nebuvo penktos kartos pasaka, greičiau didelis kompromisų derinys. Nenuostabu, kad taip pradėjęs jis pradėjo strigti nuo pat pradžių. Išaugo projektui reikalingi finansai. Stipriai vėlavo projekto pabaigimas ir gamybos pradžia. Didėjant atsiradusiam spaudimui iš vis pabaigti su šiuo projektu, JAV vyriausybė ir jo kūrėjas kompanija „Lockheed“, priėmė karštligišką sprendimą gaminti tai kas jau yra. Ir prigamino. Vien JAV jų jau turi netoli 200.

2016 metų vasaros pabaigoje buvo paskelbta, kad naikintuvas „pasiruošęs kovos veiksmams“. Nepaisant vis dar vykusių klaidų taisymo, tam tikrų dalių kaip pvz: gatlingo oro patrankos instaliacijos data numatoma tik 2019 metais ar net vis dar vykusių projektavimo darbų. Vienu metu vykstant užsakytų lėktuvų gamybai ir įvairių tobulintų dalykų priėmimui į tarnybą gavosi kiek absurdiškas dalykas – atsirado daug skirtingų versijų su skirtingais pasirengimo paketais. Ankščiau pagamintus lėktuvus reikėjo vos ne gražinti į gamyklą perdiegti tam tikrus mazgus bei programinę įrangą.

Tačiau net paskelbtus jį galintį kovoti, buvo likę apsčiai klaidų. J. Michaelio Gilmoro (J. Michael Gilmore), JAV gynybos departamentui pavaldžios veiklos ir testavimo įvertinimo biuro direktoriaus, ataskaitoje buvo pažymėtos tokios klaidos:

• Elektro – optinės taikymosi sistemos (EOTS) galimybės menkai geresnės nei dabar turimų lėktuvų, o esant nepalankioms drėgmės ore sąlygomis net gi reikalauja galimybės priskristi arčiau taikinio nei įdiegtos senesniuose
• Manevravimo galimybės pilotų bandytojų buvo įvertintos kaip „nepriimtos skrendant viršgarsiniu greičiu“. Viena iš atsirandančių problemų buvo staigiai atliekamo manevro metu atsirandanti „sparno smūka“ (wing drop) galinti įvesti į nevaldomą suktuką arba net sukelti avariją. Todėl šiuo metu programinė įranga paprasčiausiai riboja piloto atliekamas komandas iki jai patinkančio lygio
• Norint nukreipti galingiausias gabenamas oras – oras tipo raketas į taikinį, reikia įjungti pagrindinį radarą, kuris skleidžia didelės galios signalus. Taip praktiškai pradingsta paties 5-os kartos naikintuvo slaptumo savybės.
• „3i“ modifikacijos lėktuvai neturi galimybės naudotis visais galimais ginklais. Vienu metu jis gali valdyti tik vieno tipo bombas. Paprasčiau tariant jis šiuo metu gali gabenti tik dvi vienodas bombas patalpintas naikintuvo viduje esančiuose skyriuose.

Užpraeitų metų Gynybos departamento pateiktame raporte buvo pažymėta, jog „2B“ versijos „F-35“ orlaiviams reikia vengti grėsmių bei laukti paramos iš draugiškų oro pajėgų. Praktiškai tai reiškia, kad esami lėktuvai yra skirti treniruočių skrydžiams ar net labiau pasirodymams parodose. Arba galėtu veikti tuose regionuose, kuriuose nėra stiprių oro pajėgų bei priešlėktuvinės gynybos. Bet tada iškyla klausimas ar verta siųsti brangiai eksploatuojamus naikintuvus ten kur užduotis galima atlikti su vis dar naudojama senesne technika.

Visa tai turi būti išspręsta išleidus pilnai kovinę „3F“ versiją. Bet kas bus su jau pagamintais 108 naikintuvais ir užsakytais dar 81-u, kurie projektuoti pagal senesnes konfigūracijas? Pentagonas nori jas palikti tokiomis kokios yra dabar. Šių „F-35“ grįžimas perdarymui atimtu didelę dalį surinkimo linijos galimybių. Amerikiečiai tiki savo žinion pagaminti per 800 šių naikintuvų. Ir tai jų manymų svarbiau. Didesnis kiekis bendrai nei kokybiškai parengta naudojimui visa esama eskadrilė.

Kad suprastume viso reikalo sudėtingumą, pasitelkime skaičius. 2016 metai privertė JAV panaudoti net 1,8 milijardo dolerių šio naikintuvo rastų klaidų taisymui ir tobulinimui. 2017 metais panaudota jau 1,4 milijardo suma ir dar beveik 400 milijonų lieka neįsisavinti. Taip kai kurių senesnių versijų lėktuvų atnaujinimui iki naujausios versijos reikia pakeisti net 231 techninį mazgą. Praktiškai ištisas dalis tiesiog išimti, pakeisti naujomis ir tik tada diegti naujausią programinę įrangą. Tokio masto nesutapimai atsiradę vos per kelis naudojimo metus.

Bet net šiomis dienomis „3F“ versija vis dar galutinai nėra patvirtinta. Nėra aišku į ką reiktu juos perdirbti ir ar net po to nebūtu papildomų išlaidų. Nes visas perdarymas vėl kainuotų mokesčių mokėtojams, o ne kompanijai „Lockheed“, kuri pagamino tai kas buvo prašyta. Apie kovines tos versijos galimybes visi žinojo. Jie neneša už tai atsakomybės.

Tiesiog įsisavino beveik 40 milijardą dolerių. Tai atrodo esanti didelė suma, bet jei būtų įgyvendintas planas įsigyti 2400+ lėktuvų, visas įsigijimų projektas kainuotu 406,5 milijardo dolerių. Tokius skaičius pateikia bloomberg. Kartu ir numanomą sąskaitą iš ateities, kad reikės ne mažiau kaip 1,1 trilijardo dolerių aptarnavimo reikmėms, tam kad visi šie lėktuvai tarnautu iki pat 2070 metų.

Straipsnio rašymo metu atvyko ir kelios malonios naujienos. Pirmiausią spalio 25 d. kompanija „Pratt & Whitney“ paskelbė pabaigę „F135“ variklio testus. Į „F-35“ naikintuvą montuojamiems varikliams buvo atlikti sėkmingi ilgaamžiškumo testai. Per juos simuliuota 9400 skirtingų ciklų, kas atitinka 14 realių darbo metų arba 2000 naikintuvo skrydžių. Tad jo ilgaamžiškumas – patikrintas ir sertifikuotas.

Antroji žinia kiek lakoniškesnė. Vienam iš šią temą dėl neatnaujinamų senesnės kartos naikintuvų rašiusiam portalui, Popularmechanics.com JAV oro pajėgas atsakė: „Oro pajėgos planuoja visus lėktuvus atnaujinti iki „3F“ versijos“. Vis tik terminų nėra pateikiama. Taip paliekant kausimą atvirą ar tai bus greitu metu ar po to kai bus pagaminti visi planuojami įsigyti trisdešimtpenktukai.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (5)