Manevringi robotai-žuvys – povandeninių tyrimų ateitis (Video) (0)
Masačusetso technologijos institute (MIT) pagamintas vadinamojo mikštojo povandeninio roboto, imituojančio žuvies kūną, prototipas. Toks robotas po vandeniu gali staiga ir mikliai išsilenkti, greitai keisti plaukimo kryptį ir saugiai dirbti su narais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak robotą sukūrusių JAV mokslininkų, šio išradimo pritaikymo galimybės labai plačios: tokie robotai-žuvys gali būti naudojami vandenynams tirti, povandeninėms minoms ieškoti, jie gali talkinti po vandeniu dirbantiems žmonėms ir kt.
Skirtingai nuo kitų iš metalo ir kieto plastiko gaminamų povandeninių robotų, MIT sukurtas prototipas turi minkštą silikoninį kūną. Mokslininkų teigimu, vadinamieji minkštieji robotai turi nemažai pranašumų lyginant su įprastiniais, o bene svarbiausiu laikomas gebėjimas suteikti silikoniniams robotams bet kokią norimą korpuso formą. Silikono naudojimas suteikia galimybę tokiems robotams judėti po vandeniu bet kuria kryptimi ir greitai reaguoti į komandas. Svarbu ir tai, kad roboto mechaninės dalys turėtų išlikti sveikos po susidūrimo su kokia nors kliūtimi.
MIT sukurtas robotas-žuvis sudarytas iš dviejų dalių: priekinėje (galvoje) įrengtas valdymo kompiuteris, balionėlis su suspaustomis anglies dvideginio dujomis ir baterija. Užpakalinė dalis (uodega) sudaryta iš minkšto silikono su specialiais kanalais. Valdymo kompiuteriui paliepus iš baliono paleistos dujos pripildo kanalus ir priverčia uodegą išsilenkti reikiama kryptimi. Pranešama, kad maksimalus jos išsilenkimo kampas siekia 100 laipsnių. Tai esą leidžia robotui po vandeniu atlikti netikėtus ir staigius plaukimo krypties pakeitimus lygiai taip pat greitai, kaip tai daro tikros žuvys.
Pranešama, kad prototipas kol kas pasižymi ribotomis autonominio veikimo galimybėmis, nes jame įrengto dujų baliono talpa yra maža. Ateityje inžinieriai CO2 dujas planuoja pakeisti vandeniu, nors tai gali šiek tiek sumažinti roboto judrumą.
Pasak MIT atstovų, masinė tokių robotų gamyba leistų juos labai atpiginti. Didžiausia problema, su kuria susiduria techninė tokių robotų plėtra, yra energijos šaltinių talpa. Sėkmingam žuvų-robotų veikimui būtini žymiai didesnės talpos akumuliatoriai, nei plačiai naudojamos ličio jonų baterijos. Skelbiama, kad naujos kartos MIT silikoninio roboto prototipas gebės savarankiškai plaukioti po vandeniu 30 minučių. Jo kūrėjai mano, kad jis sugebės lengvai įsiterpti į žuvų guotą ir vykdyti tyrimus natūralioje jų aplinkoje.
