Nauji tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas gali lemti žmogaus sprendimus 70 proc. tikslumu.

Atrodo, kad dirbtinis intelektas (DI) yra aktyvus beveik visuose šiuolaikinio gyvenimo aspektuose, nes jis valdo didžiųjų duomenų analizę, atpažįsta kaukėtus veidus miesto aplinkoje esant krizei COVID-19 ir netgi peržengia kvantinio skaičiavimo ribas.

Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodo, kaip dirbtinis intelektas gali sėkmingai nustatyti silpnąsias žmogaus elgesio ir įpročių vietas – ir panaudoja tai manipuliuoti žmogaus sprendimų priėmimu.

Tolesni dirbtinio intelekto veiksmai kompiuterinius sugebėjimus priartina prie idealių ir distopinių realijų. Tada kyla klausimas: ar dirbtinis intelektas žino, kas geriausia žmonijai?

Tyrėjų komanda iš CSIRO „Data61“ – Australijos nacionalinės mokslo agentūros, nukreiptos į skaitmeninę erdvę, sukūrė sistemingą schemą, skirtą izoliuoti ir išnaudoti silpnąsias vietas žmonėms priimant sprendimą. Tai buvo padaryta dirbtinio intelekto sistemoje, vadinamoje pasikartojančiu neuroniniu tinklu, ir giliu mokymu.

Norėdami išbandyti savo dirbtinio intelekto modelį, jie atliko tris eksperimentus, kuriuose žaidime dalyviai žaidė su kompiuteriu.

Pirminio eksperimento metu dalyviai spaudinėjo raudonos arba mėlynos spalvos langelį, kad laimėtų netikrą valiutą, o dirbtinis intelektas stebėjo ir mokėsi dalyvio pasirinkimo modelius, kreipdamas dėmesį į tikslinį pasirinkimą.

Galbūt nuskambės neramiai, bet dirbtinis intelektas buvo sėkmingas maždaug 70 % laiko.

Antrasis eksperimentas apėmė kelis etapus, kai dalyvis apsimetė investuotoju, siunčiančiu lėšas patikėtiniui, kuris iš tikrųjų buvo dirbtinis intelektas. DI grąžindavo pinigų sumą kiekvienam dalyviui, kuris vėliau nuspręsdavo, kiek investuoti kitame etape.

Šis žaidimas vyko dviem skirtingais būdais: viename dirbtinis intelektas bandė maksimaliai padidinti savo galutinį lėšų balansą, o kitas žaidimas privertė dirbtinį intelektą sukurti sąžiningą pinigų paskirstymą tarp savęs ir investuotojo žmogaus. Dirbtinis intelektas pasiekė didelę sėkmę abiem žaidimo būdais.

Kol kas naujausio tyrimo išvados išlieka pernelyg abstrakčios, kad jas būtų galima tiesiogiai pritaikyti viešosiose ar komercinėse įmonėse – kadangi jos apima paprastus žaidimus su ribotomis taisyklėmis.

Svarbiausia, kad naujasis tyrimas skatina mus suprasti ne tik tai, kokį vaidmenį DI gali turėti visuomenėje, bet ir atskleidžia, kaip žmonės priima sprendimus. Dirbtinis intelektas gali išmokti nukreipti žmogaus sprendimų priėmimo procesus - tiek į gerą, tiek į blogą.

Dirbtinis intelektas, galintis manipuliuoti žmogaus elgesiu, gali pakeisti viešosios politikos ir elgesio mokslų formą. Tai galėtų pagerinti socialinę gerovę (arba bent jau sumažinti kliūtis), paskatinti sveikesnius mitybos įpročius arba paskatinti masiškai priimti atsinaujinančią energiją.

Bet, dirbtinis intelektas, galintis modifikuoti žmogaus sprendimų priėmimą, gali paskatinti žmones priimti sprendimus, kurie gali pakenkti.

Mes dar nežinome, ar dirbtinis intelektas galiausiai bus tinkamesnis žmogaus sprendimų priėmimui, esant dabartinei visuomenės padėčiai – koronaviruso krizė, klimato kaita, politinė suirutė, sparčiai didėjanti pajamų nelygybė ir daugybė kitų socialinių prieštaravimų – pagunda leisti DI imtis problemų sprendimo atrodo viliojanti.

Video diskusija ar DI kelia grėsmę:

Komentarai ()