[Žinios trumpai] Naujas karas nebeišvengiamas – Turkija ruošiasi pulti Siriją. Kokias pozicijas užims JAV ir Rusija, ir kas nuo to priklauso? (4)
„Artimiausiomis dienomis arba savaitėmis, matyt, prasidės Turkijos karinė operacija šiaurės Sirijoje. Tai būtų jau ketvirtoji iš eilės. Ji apims keturias sritis dviejose provincijose, kurių 2019 metais nepavyko užimti turkams ir jiems lojalioms vietinėms grupėms.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirma, tai yra Manbidžo miestas ir jo apylinkės Alepo provincijos šiaurės rytuose. 2019 m., kai Turkija vykdė operaciją „Taikos šaltinis“, JAV ir jų sąjungininkės iš ten pasitraukė, o pagal susitarimus su kurdais į ją įžengė Sirijos ir Rusijos kariai, kad atgrasytų Turkijos tolesnį veržimąsi į miestą.
Manbidžas yra simbolinė kurdų vieta, viena iš jų būstinių, kur yra ir jų Manbidžo karinė taryba, proamerikietiškų SDF (Sirijos demokratinės pajėgos) dalinių tvirtovė. Kurdai dėl jos atkakliai kovojo 2016 m., kai nužudydami iki tūkstančio žmonių iš ten išmušė ISIS teroristus.
Antra, tai kurdų Tal-Rifaat anklavas į šiaurę nuo Alepo. Jį taip pat saugo Sirijos kariai ir Rusijos karo policija nuo 2018 metų, kai turkai užėmė kaimyninį Afrino regioną. Tūkstančiai kurdų šeimų pabėgo tenai iš Afrino, išvarytų turkiškų grupuočių, arba paliko dėl karo savo namus.
Trečia, tai yra Kobanio miesto sritis Alepo provincijoje, pačiame pasienyje su Turkija. Nuo 2019 metų čia laikomas ribotas Rusijos karo policijos ir Sirijos karių kontingentas, nors miestą de facto kontroliuoja kurdai. Kobanis taip pat yra legendinis miestas, kurį ginant 2014–2015 metais prasidėjo plataus masto kurdų kontrpuolimas prieš IS (Islamo valstybė) kovotojus remiant tarptautinei koalicijai, vadovaujamai JAV.
Ketvirta, tai Ain Issa regionas, esantis Rakos provincijos šiaurėje. Sirijos kariai nuo 2019 metų čia patruliuoja kartu su SDF kurdų daliniais, kurie iki šiol kontroliuoja miestą. 2020–2021 metais čia dažnai kildavo susirėmimai tarp Sirijos bei kurdų karių ir proturkiškų grupuočių.
Turkijos kariai smogs iš Sirijos Afrino, Aazaz ir Jarablus regionų, kurie jau yra jų kontroliuojami, pusės. Kaip ir anksčiau, pagrindine smogiamąja jėga bus vietinės proturkiškos grupuotės, susibūrusios į „Sirijos nacionalinę armiją“ (SNA).
Sirijos kurdai taip pat nenorės atsisakyti šių teritorijų. Tačiau be išorinės paramos kurdų pajėgos vargu ar sugebės atlaikyti bendrą Turkijos ginkluotųjų pajėgų ir vietinių grupuočių galią. Net Sirijos kariuomenės parama negarantuoja, kad jos užims šias teritorijas.
Todėl pagrindinis šios istorijos klausimas – kokia bus JAV ir Rusijos pozicija. Tarp jų nebėra koordinacijos, kuri buvo prieš karą Ukrainoje, kurią, be abejo, naudojo Ankara. Tačiau kiekviena pusė turi ką prarasti: įvaizdį, įtaką kurdams ir pozicijas Sirijoje.
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, kalbėdamas NATO, pareiškė, kad Turkijos karinė operacija Sirijoje pakenks regiono stabilumui ir kad Vašingtonas jai prieštarauja. Ar jie įsikiš kurdų pusėje? Tikriausiai ne. Tačiau karo Ukrainoje fone tai gali atrodyti blogai, o J. Bideno administracija nejučiomis kartos D. Trumpo veiksmus, kurie 2019 metais Turkijai tiesiog uždegė žalią šviesą pulti kurdus.
RF šią situaciją komentuoja mažiau. Žodžiu, dieną prieš tai įvyko Erdogano ir Putino pokalbiai telefonu. Klausimas, dėl ko jie susitarė ir ar susitarė, yra atviras. Matyt, apie Maskvos poziciją dėl turkų invazijos ir galimus susitarimus tarp jų sužinosime tada, kai viskas prasidės.
Turkijos invazija bet kokiu atveju pareikalaus Ankaros arba susitarti su Rusija, kaip tinkamai padalyti šią įtakos sferą, arba kovoti, tikintis, kad Maskva atitrauks savo pajėgas ir nesipriešins, būdama užsiėmusi karu Ukrainoje.
Turkijos karinė operacija bus rimtas iššūkis pirmiausia NATO ir Vakarams, su kuriais Ankara daugiausia nesutaria dėl kurdų klausimo ir regioninio saugumo.