Jau savaitę Rusija grasina Lietuvai atsakyti į „Kaliningrado blokadą“. Ir nors taip skambiai pavadintas kai kurių krovinių tranzito ribojimas nėra jokia blokada, lietuviai priversti teisintis, ka dtai ES sankcijos. Briuselis suka galvas dėl papildomų išaiškinimų, o Kremliaus keliama isterija rodo, ką iš tikrųjų gali reikšti sankcijų poveikis: regis, pataikyta į ypač skaudamą vietą. Bet ar apgalvotai?

Krizė lygioje vietoje. Taip dabar vertinama praėjusį savaitgalį įsigaliojusio, dar kovo mėnesį visų ES narių priimto ir dabar Lietuvos įgyvendinamo 4-ojo sankcijų paketo poveikis. Po to, kai Rusija užsipuolė Lietuvą dėl tariamai paskelbtos „Kaliningrado blokados“, šis eksklavas prikaustė Vakarų dėmesį. Šįkart ne dėl ten sutelktų pajėgumų, ką ne vienerius metus pabrėždavo NATO ir ekspertai, vertindami kariniu bastionu paverstą Kaliningrado sritį, o dėl 2 dešimtmečių senumo klausimo.

Per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningradą vykdomas tranzitas iki šiol bent jau Europoje didelio galvos skausmo niekam nekėlė – viskas sutarta ir aišku. Karas Ukrainoje pakeitė daug ką, taip ir ES sankcijų prieš Rusiją greitį bei apimtį. Dabar baiminamasi Berlyno blokados eskalacijos scenarijaus. Bent jau toks įspūdis susidaro pasiklausius Kremliaus ruporų – esą rusai ne šiaip atsakys krizę sukėlusiai Lietuvai, sukels praktinių pasekmių, bet, jei panorės, eis ir pralauš blokadą.

Ir nors aukščiausi Lietuvos pareigūnai kalba apie juodu ant balto parašytas ES sankcijų sąlygas, kantriai aiškina, jog kol kas poveikį rusai gali pajusti tik dėl specifinių, į 4-ąjį sankcijų paketą įtrauktų prekių tranzito, o ir iš viso – sankcijų įvedimas yra pačios Rusijos kaltė dėl sukelto karo Ukrainoje, akivaizdu, kad sujudimas dėl nenumatytų pasekmių ir nerimas dėl eskalacijos yra tikras.

Mėgino kelti sąlygas ir anksčiau

Tai, kad būtent Lietuvą rusai pasirinko savo įniršio taikiniu, aiškinama skirtingai: tai ir techninė priežastis, kadangi Lietuva yra vienintelė visoje ES vykdomas keleivių ir krovinių tranzitas, ir simbolinė – drąsiai išsišokti gebanti Lietuva dažnai sulaukia Rusijos spaudimo.

Bet dėl Kaliningrado tranzito Lietuvai tai nėra naujiena. Kaip laidoje „Delfi tema“ pasakojo buvęs Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kuris dalyvavo derybose dėl tranzito klausimų su Rusija, jau 2002-siais, dar Lietuvai netapus ES nare, Rusija mėgino spausti lietuvius, iš pradžių derantis tik dėl keleivių tranzito, netgi nesvarstant krovinių tranzito klausimų, primesti savo sąlygas.

„Nepavyko primesti. Dėl keleivių tranzito Rusija norėjo nekontroliuojamų koridorių, plombuotų arba greitųjų, Vilniuje nestojančių traukinių, kurie būtų pastatyti už ES pinigų. Dmitrojus Rogozinas ir URM viceministras Sergejus Razovas buvo čia atvykę ir kategoriškai teigė, kad Rusija iš vieno savo regiono į kitą su diplomatiniais ar kitais nevažinės.

O mes jiems sakėme, kad su medžiotojų ar moksleivių pasais jie nevažinės, o traukiniais galima keliauti tik turint galiojantį Rusijos užsienio pasą. Galiausiai sutarėme palengvintus tranzito dokumentus vykstant automobiliais ir geležinkeliais.

Labai paprasta sistema: būdamas Rusijos pilietis jūs perkate bilietą Murmanske, Vladivostoke ar Kaliningrade, kasoje pasakote savo pagrindinius asmens duomenis, jie kompiuterizuotai pateikiami į mūsų kompiuterius, jei neturime prieštaravimų, spausdinamas labai panašus į Šengeno vizą dokumentas ir jūs, kaip keleivis, gaunate į pasą dokumentą, turite teisę važiuoti į Kaliningradą ir grįžti. Ši sistema pradėjo veikti 2003 m. vasarą ir iki šiandien praktiškai nėra trikdžių.

Prekių tranzitui iki 2005 gegužės nebuvo jokių sutarčių. O tada pasirašėme 2k sutartį, kurią rėmė Klaipėda, bet prieštaringai kai kurie seimo nairai“, – priminė įvairių reakcijų Lietuvoje sukėlusį susitarimą. Vis dėlto susitarimas veikė ir iki šiol didesnių problemų nebuvo. Bet tada prasidėjo karas Ukrainoje ir jį sukėlusi Rusija sulaukė ES sankcijų.

Dėl Kaliningrado – nesuvaidintas galvos skausmas

O Rusijoje kilusi isterija, pažadai „nubausti Lietuvą“, anot A. Valionio, gali būti rusiško žaidimo dalis – spaudimas tiek lietuviams, tiek visai ES, kad atsisakytų būtent su Kaliningradu siejamų sankcijų, padarytų išimtį.

„Tai yra ir priežastis, ir pretekstas, jų principas „skaldyk ir valdyk“ yra visada kirsti į silpnesnę vietą“, – pažymėjo A. Valionis, pridūręs, kad jau bandoma ES sukurti atmosferą, kai būtent Bendrijos piliečiai imtų reikšti nepasitenkinimą ir reikalauti kitokio elgesio su Rusija. Tai šiuo metu karo Ukrainoje kontekste gali pasirodyti absurdiška, arogantiška ir neįgyvendinama.

Tačiau, kaip pažymėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Tomas Janeliūnas, spaudimas per Lietuvą visai ES nėra neapgalvota desperacijos priemonė. Juk jei dabar taikomos sankcijos plienui, vėliau anglims ir kitiems produktams iki pat gruodžio būtent Rusijai, o konkrečiai Kaliningradui gali smogti labiau, nei to tikėjosi „kelių dienų specialią operaciją“ pradėjęs Kremlius.

„Tai Kremliui Kaliningradas yra silpnoji vieta ir dalinis ribojimas apima prekių gabenimą iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Tai jiems yra ženklas, kad tai silpnoji vieta ir didinant sankcijas ar įsigaliojant jų apimčiai Kaliningradą išlaikyti taps labai brangu. Būtent dėl šio jautrumo kilo Rusijos isterija“, – pažymėjo RESC analitikas. Tai, kad Kaliningradas yra specifinė ir rusams jautri vieta, anksčiau yra pripažinęs ir su šio Rusijos regiono problematika gerai susipažinęs Raimundas Lopata.

Kol kas, pasak T. Janeliūno, panašu, jog Rusijos bauginimai atsakyti Lietuvai ne diplomatinėmis, o praktinėmis priemonėmis, neatrodo rimti, netgi priešingai.

„Kuo rusai daugiau kalba, kuo irzlesni, tuo mažiau praktinių veiksmų – arba turi priemones ir jas taikai, arba svaidaisi žodžiais, bet nieko negali padaryti. Gali teoriškai atjungti nuo BRELL sistemos, bet tai reiškia, kad reikės papildomų resursų tam pačiam Kaliningradui ir Baltarusijai“, – teigė T. Janeliūnas, kurio manymu, Lietuva jau pasiruošusi atlaikyti ir priimti Rusijos priemones.

Kas ir kaip atsakys į spaudimą Lietuvai

Jis pripažino, kad Lietuva išties kluptelėjo praėjusį savaitgalį, pati įsivėlė į komunikacinę krizę, kai vėliau teko taisyti, teisintis, aiškinti ir ieškoti bendro sutarimo su Europos Komisija (EK) dėl tikslių formuluočių. O per tą laiką Rusijos sukeltą isteriją bei primestus naratyvus pasigavo ne tik šios šalies kontroliuojama, bet ir laisva Vakarų žiniasklaida, kuri rėmėsi ir rusų propagandistais.

Bet tai – dar ne blogiausia, kas galėjo nutikti, mat, pasak T. Janeliūno, gali du keliai iš susidariusios situacijos: arba Rusija per sukąstus dantis imsis plano B, t.y. sankcionuotas prekes turės gabenti didesnius kaštus reiškiančiais jūrų keliais, arba didins spaudimą tol, kol nusileis ES.

„Galime gauti niuksą iš ES institucijų, nes ir dabar netrūksta bandymų apeiti sankcijas ar atsiskaitinėti už rusiškus išteklius rubliais. Atsiranda ir įvairių išimčių ir noro palaikyti verslo ryšius su Rusijai. Didėjant isterijai iš Rusijos, EK gali pateikti papildomą interpretavimą“, – tikino RESC analitikas.

Ir išties, Lietuvos pareigūnai jau neslepia, kad jei vakar dar viskas buvo aišku, tai dabar jau kalbama, kad EK teoriškai galėtų pakeisti savo nuomonę dėl Kaliningrado tranzito ribojimo, o šie sprendimai yra pačios Komisijos rankose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pripažino, jog EK patikslins išaiškinimą, kaip įgyvendinti ribojimus, susijusias su Europos Sąjungos sankcionuotų prekių gabenimu tranzitu tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities.

Ir kol Briuselyje jau pasirodė abejonių, ar Lietuva nepersistengė su sankcijų taikymu, interpretuodama kuo griežčiau, yra ir kitas, anot A. Valionio, ne mažiau svarbus veiksnys. „Noriu paraginti, kad turėtume būti santūresni. Daug kalbuosi su verslininkais, nebūtinai su amerikiečiais, jie dažnai atsisako investuoti ar pirkti, nes jų suvokime „pas jus vyksta karas“.

Tokiais drastiškais išsišokimais, kaip kalbėjimais apie Smolenską ar įvairiais neatsakingais pasisakymais formuojame toną, patenkame į Vakarų informacijos priemones kaip karo valstybė“, – priminė A. Valionis.

Užuomina apie Smolenską buvo skirta vienam Seimo nariui – būtent matas Maldeikis įsiutino Kremliaus propagandistus savo įrašais Tvieryje, atsakydamas į Rusijos teritorinius reikalavimus juokais apie LDK žemių susigrąžinimą.

Į A. Valionio pastabas M. Maldeikis sureagavo atšaudamas, kad būtent buvusio užsienio reikalų ministro politika Rusijos atžvilgiu nepasiteisino.

Tuo metu Kremliaus ruporų trolinimą Seimo narys teisino nepakankamai efektyvia ES strategija kovojant su Rusijos propaganda. Anot M. Maleidkio, kartais tai reikia daryti jų pačių – rusų lauke ir parodyti jų argumentų absurdiškumą.

„Manau man tai vienu ar kitu atveju pavyko, – teigė M. Maldeikis ir pridūrė – darysiu tai, ką įsivaizduoju turiu daryti su Rusija, nes dabartinė sistema, tiek ES veikimo su Rusija strategija pasirodė esanti visiškas bankrotas“.

Vis dėlto tikrosios pasekmės dar gali būti juntamos vėliau – rudenį ar netgi žiemą, kai kalbas apie vertybes turėtų keisti krizė, dar labiau augančių degalų, šildymo kainų klausimai. Kokioje padėtyje tuo metu bus Kaliningrado sritis ir visa Rusija, priklausys tiek nuo karo situacijos Ukrainoje, ir nuo ES šalių, tarp jų ir Lietuvos veiksmų.

Komentarai ()