[Išsami tema] Pamiršta karo sąjungininkė, nulėmusi Perl Harboro užpuolimą – koks buvo Kinijos vaidmuo Antrajame pasauliniame kare (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei Kinija būtų pasidavusi 1938 m., kaip tikėtasi, visa Antrojo pasaulinio karo trajektorija, pasak Mitter, būtų pasikeitusi: „Eskalacija, kurią Japonija turėjo išgyventi kitais metais dėl Kinijos pasipriešinimo, niekada nebūtų įvykusi. Tai reiškia, kad nebūtų Perl Harboro, nes be Japonijos atakų prieš Kiniją eskalavimo šalis nejaustų desperatiško išteklių bado, dėl kurio galiausiai buvo paskelbtas naftos embargas ir prezidento Roosevelto sprendimai 1940 ir 1941 m. Ir jei neturite Perl Harboro, jūs neturite Azijos karo, kurį būtų galima sujungti su Europos karu“.
JAV ir Kinija tapo sąjungininkėmis
Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinei Karalystei įsijungus į kovą su Japonija po Perl Harboro, įrangos, pinigų ir karinių patarėjų srautas į Kiniją išaugo kartu su jos pasauline įtaka. Rooseveltas laikė Kiniją vienu iš „keturių policininkų“ pasaulyje kartu su amerikiečiais, britais ir sovietais ir vienu iš naujos pasaulio tvarkos kertinių akmenų, kuri atsiras po karo.
Nors amerikiečių bombonešiai naudojo Kinijos oro bazes smogdami Japonijos taikiniams, kinai ir toliau prisiėmė antžeminio karo naštą, nes sąjungininkų dėmesys iš pradžių buvo sutelktas į Europą. Dabar, susidūrusi su platesniu karu, Japonijos armija liko įstrigusi Kinijoje su nuo 500 000 iki 600 000 karių: 38 iš 51 pėstininkų divizijų buvo dislokuotos Kinijoje.
Per „Ichi-Go“ puolimą 1944 m. Japonija įgijo pranašumą ir užgrobė oro bazes, tačiau 1945 m. vasarą Kinija atmušė du Japonijos puolimus. Sovietų Sąjungai įstojus į karą ir užvaldžius japonų pozicijas Mandžiūrijoje, o JAV numetua atomines bombas Hirošimoje ir Nagasakyje, Japonija pasidavė.
Kinija po Antrojo pasaulinio karo
Karas paliko neįtikėtino masto nuniokojimą. Pasak Mitter, istorikai apskaičiavo, kad karas privertė 100 milijonų kinų, maždaug šeštadalį šalies gyventojų, tapti pabėgėliais savo šalyje, ir tik Sovietų Sąjunga pralenkė Kinijos Antrojo pasaulinio karo aukų skaičių.
„Patikimi skaičiai rodo iki 12 ar 14 mln., o kai kuriais atvejais net iki 20 mln. žuvusiųjų“, – sako Mitter. Į šį skaičių įeina šimtai tūkstančių mirčių dėl ligų ir bado po to, kai Kinijos nacionalistų armija pramušė didžiules skyles Geltonosios upės pylimuose, kad sustabdytų Japonijos veržimąsi 1938 m. Milijonai kitų mirė po Chiang Kai-shek sprendimo paimti valstiečių grūdus išmaitini armijai – tai 1942 ir 1943 m. paaštrino badą Henano provincijoje.
Tačiau japonų pasidavimas nereiškė karo Kinijoje pabaigos. Šalyje vėl įsiliepsnojo pilietinis karas, o Mao komunistai galiausiai 1949 m. nuvertė Chiang Kai-shek nacionalistinę vyriausybę, kuri pabėgo į Taivano salą. Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms iš draugų tapus priešais, abiejose Kinijos pusėse išblėso visuomenės atminimas apie Kinijos, kaip sąjungininkės, vaidmenį.
